- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
A. Mamontovas: nelegalus muzikos ar filmų siuntimasis – vagystė iš kūrėjų
-
A. Mamontovas: nelegalus muzikos ar filmų siuntimasis – vagystė iš kūrėjų
-
A. Mamontovas: nelegalus muzikos ar filmų siuntimasis – vagystė iš kūrėjų
-
A. Mamontovas: nelegalus muzikos ar filmų siuntimasis – vagystė iš kūrėjų
-
A. Mamontovas: nelegalus muzikos ar filmų siuntimasis – vagystė iš kūrėjų
-
A. Mamontovas: nelegalus muzikos ar filmų siuntimasis – vagystė iš kūrėjų
Daugiau nei dešimtadalis lietuvių muziką, filmus, elektronines knygas ir kitą intelektinę nuosavybę dažniausiai įsigyja nelegaliai, rodo ketvirtadienį Kultūros ministerijoje pristatytas tyrimas.
Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos metu 3 proc. lietuvių pripažino, jog muziką ir filmus visada gauna tik nelegaliai, dar 9 proc. teigė, kad tai daro „dažniausiai“. Paprastai kūriniai parsisiunčiami iš interneto arba kopijuojami iš draugų.
40 proc. apklausos dalyvių nurodė naudojantys tik legaliai, 18 proc. – dažniausiai legaliai įsigytus kūrinius, ketvirtadalis visų respondentų nurodė kūrinių įsigijimui naudojantys tiek legalius, tiek nelegalius būdus.
Taip pat du trečdaliai apklaustųjų tvirtino, kad jiems yra labai svarbu arba svarbu naudoti legalią intelektinę nuosavybę. Kad tai neaktualu, nurodė trečdalis apklaustųjų.
Dažniausia vartotojai nurodė nelegaliai besisiunčiantys filmus (11 proc.), muziką (10 proc.), fotografijas, kompiuterinę įrangą bei kompiuterinius žaidimus (po 6 proc.).
Tyrimą pristatydamas kultūros ministras Šarūnas Birutis pripažino, kad faktas, jog daugiau nei pusė respondentų nurodė besinaudojantys legalia produkcija, neturėtų būti pervertintas.
„Atliktas tyrimas parodė, kad situacija nėra itin gera. Tai, kad 40 proc. pasakė, kad visuomet naudoja tik legaliais būdais įsigytą produktą, iš pirmo žvilgsnio atrodo geras rezultatas, tačiau situacija realiai yra blogesnė. Nes dalis žmonių, atsakydami į klausimus, be abejo, nenorėjo prisipažinti, kad naudojasi nelegaliai. Esminis dalykas, ką parodė tyrimas, tai, kad yra daug nesuprantančių, kas yra intelektinė nuosavybė“, – sakė jis.
Daugiau nei dešimtadalis apklausos dalyvių taip pat nurodė manantys, kad atsisiuntus filmą ar muzikos kūrinį „niekas nenukenčia“, nėra atimamos pajamos iš kūrėjo arba šio veiksmo nelaikė vagyste. Dažniausiai tokios nuomonės laikėsi 18-25 metų jaunuoliai, dažniau - vyrai.
Tuo metu tiesiogiai su intelektinės nuosavybės vagystėmis susiduriantis muzikantas Andrius Mamontovas tvirtino, kad dažniausiai nelegalaus kūrinio parsisiuntimo vagyste nelaiko tie žmonės, kurie patys nieko nekuria bei nesupranta, kad, pavyzdžiui, negavus pajamų už albumą perspektyvus ir mėgstamas kūrėjas gali toliau nebevystyti savo kūrybos.
„Tai yra tarybinės sistemos palikimas, kada pavogti dešrą iš mėsos kombinato buvo ne tik būtinybė, bet ir žingsnis prieš sistemą. Bet laikai pasikeitė – kai dabar vagi, vagi ne iš sistemos, o iš žmonių, kurie kuria“, - sakė A.Mamontovas.
Anot jo, vienintelė efektyvi priemonė užkirsti kelią piratauti ateityje gali būti švietimas. Jis pasiūlė, kad informacija apie intelektinę nuosavybę ir piratavimą būtų įtraukta į mokyklinę programą.
„Manau, kad tai turėtų būti įtraukta į mokyklos programą. Kad knygoje būtų skyrius šalia skyriaus apie Čiurlionį arba Bachą, kad vaikai turėtų išmokti ir atsiskaityti, kas tai yra intelektinė nuosavybė. Žiūrėdami į ateitį jaunąją kartą turime šviesti šiais klausimais. Dabar man atrodo, kad jėgos yra nelygios“, - sakė jis.
Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė informavo, kad Kultūros ministerija neseniai pateikė Vyriausybei pasiūlymus dėl kovos su piratavimu. Juose kaip prioritetas nurodoma finansinė parama legalioms interneto platformoms Lietuvoje remti, visuomenės, jaunimą šviesti apie intelektinę nuosavybę.
Didžiausia problema ji nurodė tai, kad populiarios Lietuvoje nelegalių atsisiuntimų svetainės registruotos ne Lietuvoje, todėl taikyti atsakomybę verslininkams nėra paprasta. N.Matulevičienė pripažino, kad atsakomybę nesunkiai galima būtų taikyti vadinamajame bylų apsikeitime (angl. „Peer to peer“) dalyvaujantiems vartotojams, tačiau to teisėsaugos institucijos esą šiuo metu vengia.
„Reikia pasižiūrėti, kodėl internetinę prieigą teikiantys verslininkai vis dėlto nevykdo savo pareigos stabdyti neteisėtą kūrinių prieigą, imtis kitų priemonių. (...) Paaiškėjo, kad labai daug iškeliama administracinių ir baudžiamųjų bylų, tačiau teismą pasiekia tik maža jų dalis. Reikia išsiaiškinti, kodėl taip yra - ar trūksta teisinio reguliavimo, ar kompetencijos institucijoms. Jei iš daugiau nei 30 administracinių bylų tik šešios nukeliauja į teismą, vadinasi, kažkas yra negerai“, - sakė ji.
N.Matulevčienė nurodė, kad šiuo metu ministerija renka statistiką, kiek kartų autoriai dėl jų teisių pažeidimų buvo kreipęsi prašydami blokuoti interneto svetaines. Taip pat ministerija siūlo Vyriausybę įpareigoti Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas bei Informacinės visuomenės plėtros komitetą peržiūrėti šią sritį reglamentuojančius teisės aktus.
Apklausa vykdyta 2014-ųjų gruodžio 12-22 dienomis, joje dalyvavo 1002 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...