- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kęstutis, taip, kadaise buvo toks kunigaikštis, bet šiais laikais ne mažiau nusipelnęs kitas Kęstutis – Kasparavičius. Jis savo auditoriją plečia ne užkariaudamas žemes, o kurdamas knygas vaikams. Būtent kurdamas – istorijas dailininkas ir rašytojas dėlioja ne tik žodžiais, bet ir vaizdais. Naujai išleistoje pasakų rinktinėje „Apie gyvūnus. Trumpos istorijos“ surinkti gyvūnai, kuriuos Kęstučiui pavyko prakalbinti.
Kęstutis Kasparavičius – tai tas pats linksmas dėdė su ūsais, kuris Vilniaus knygų mugėje siūlo kartu piešti milžinišką Krokodidelį Šimtakojį ar Tikro Dydžio Žirafą ir šimtams vaikų dalija autografus.
Autorius bent kartą per metus nustebina skaitytojus naujomis knygomis. Kartais tai jo iliustruoti kitų autorių kūriniai (pavyzdžiui, „Brėmeno miesto muzikantai“ arba „Pinokio nuotykiai“), kitąkart K. Kasparavičiaus kurta visa knygutė – ir žodžiai, ir vaizdai. Pastarosios ypač paklausios tarp skaitytojų. Net ir pasibaigus tiražui skaitytojai vis dar teiraujasi „Kvailų istorijų“ ar „Braškių dienos“.
Laimei, autoriui gimė idėja surinkti pačias geriausias pasakas ir sudėti jas į vieną knygą. Taip atsirado pirmoji rinktinė „Apie daiktus. Trumpos istorijos“, o šių metų liepos mėnesį pasirodė ir antrasis rinkinys – „Apie gyvūnus. Trumpos istorijos“ (leidykla „Nieko rimto“). Kęstutis sako, kad vaikystėje, kai augo kaime, gyvūnų aplink buvo žymiai daugiau nei dabar. Su daiktais atvirkščiai – jų mūsų aplinkoje, autoriaus nuomone, gerokai per daug. Bet tai nereiškia, kad jie nenusipelno pasakojimų. Tik atgaivinti, sugyvinti juos sunkiau. O štai su gyvūnais kur kas paprasčiau: „Mes visi puikiai žinome, kaip atrodo net toks retas gyvūnas kaip anakonda, jau nekalbant apie didžiąją skruzdėdą ar ančiasnapį. Belieka tuos gyvūnus prakalbinti, kad kiekvienas jų papasakotų savo istoriją“, – sako K. Kasparavičius.
Kas pažįsta Kęstučio kūrybą, jau pamilo ryškius veikėjų charakterius, įsijautė į jų nuotykius, atrado užslėptas prasmes. Nors pasakojama paprastai, lakoniškai, tačiau po šių trumpų istorijų lengvumu slepiasi išmintis, subtilūs, neįkyrūs pamokymai ir retkarčiais net lengva ironija. Toks daugiasluoksniškumas greičiausiai ir lemia, kad knygas pamėgsta ne tik vaikai, bet ir kur kas vyresni skaitytojai. Mugėse ir knygynuose galima pastebėti, kaip iš pažiūros rimta teta tramdo šypseną, atsivertusi kurią nors pasaką.
Pasakų rinktinė „Apie gyvūnus. Trumpos istorijos“ atskleidžia K. Kasparavičiaus braižą, kurio turbūt neįmanoma sumaišyti su niekuo kitu. Knyga gimė, kai Kęstučio namuose esantys daiktai ėmė skųstis atsibodusiomis istorijomis. Taip pamažu atsirado pasakojimas apie pūkuotą miaukiantį padarą – o vėliau ir visi kiti. Tačiau knyga ne tik apie šunis, kates ir kitus mums matytus ir žinomus padarus, bet ir apie žirafą, pingvinus, pelikanus, kurie kartais galbūt lieka kiek pamiršti.
Pats K. Kasparavičius teigia, kad visų pirma kuria sau, specialiai nesitaikydamas prie amžiaus grupės ar nespręsdamas, kam istorijos galėtų būti įdomios. Leidėjai numatydami vaikų raidą ir poreikius dažnai klasifikuoja ar rekomenduoja knygas tam tikrai amžiaus grupei. Šios gairės kartais padeda susigaudyti knygų gausoje. Bet vaikiškos knygos turi savybę išeiti iš amžiaus rėmų ir įtikti kur kas vyresniems, o kartais – ir jaunesniems skaitytojams.
Nemaža dalis K. Kasparavičiaus gerbėjų visų pirma susižavi iliustracijomis. Dailininkas kurdamas vadovaujasi tradicijomis ir visuomet piešia iš natūros. Prireikus nupiešti seną batą K. Kasparavičius susiranda būtent tokį, kokį norėtų pavaizduoti. Net jo personažų kostiumų prototipai iš tiesų kabo dailininko spintoje – kūrėjas dirbdamas jais apsivelka ir piešia žvelgdamas į veidrodį. Dailininkas renkasi tradicines piešimo technikas, švelnius akvarelės ar pastelės potėpius, ramias spalvas, išnagrinėja iliustruojamą istoriją. Todėl ir jo piešiniai – labai kruopštūs, detalūs, tikslūs.
Nepaisant siekio išlaikyti tikroviškumą, Kęstučio iliustracijas visuomet gaubia magiška atmosfera. Jos visuomet viena koja stovi mūsų kasdienybėje, o kita jau įžengusios į fantazijos pasaulį. Visai kaip ir pasakojimai, kuriems tie piešiniai skirti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...