Quantcast

Dailininkas ir rašytojas K. Kasparavičius geba prakalbinti net gyvūnus

  • Teksto dydis:

Kęstutis, taip, kadaise buvo toks kunigaikštis, bet šiais laikais ne mažiau nusipelnęs kitas Kęstutis – Kasparavičius. Jis savo auditoriją plečia ne užkariaudamas žemes, o kurdamas knygas vaikams. Būtent kurdamas –  istorijas dailininkas ir rašytojas dėlioja ne tik žodžiais, bet ir vaizdais. Naujai išleistoje pasakų rinktinėje „Apie gyvūnus. Trumpos istorijos“  surinkti gyvūnai, kuriuos Kęstučiui pavyko prakalbinti.

Kęstutis Kasparavičius – tai tas pats linksmas dėdė su ūsais, kuris Vilniaus knygų mugėje siūlo  kartu piešti milžinišką Krokodidelį Šimtakojį ar Tikro Dydžio Žirafą ir šimtams vaikų dalija autografus.

Autorius bent kartą per metus nustebina skaitytojus naujomis knygomis. Kartais tai jo iliustruoti kitų autorių kūriniai (pavyzdžiui, „Brėmeno miesto muzikantai“ arba „Pinokio nuotykiai“), kitąkart K. Kasparavičiaus kurta visa knygutė – ir žodžiai, ir vaizdai. Pastarosios ypač paklausios tarp skaitytojų. Net ir pasibaigus tiražui skaitytojai vis dar teiraujasi „Kvailų istorijų“ ar „Braškių dienos“.

Laimei, autoriui gimė idėja surinkti pačias geriausias pasakas ir sudėti jas į vieną knygą. Taip atsirado pirmoji rinktinė „Apie daiktus. Trumpos istorijos“, o šių metų liepos mėnesį pasirodė ir antrasis rinkinys – „Apie gyvūnus. Trumpos istorijos“ (leidykla „Nieko rimto“). Kęstutis sako, kad vaikystėje, kai augo kaime, gyvūnų aplink buvo žymiai daugiau nei dabar. Su daiktais atvirkščiai – jų mūsų aplinkoje, autoriaus nuomone, gerokai per daug. Bet tai nereiškia, kad jie nenusipelno pasakojimų. Tik atgaivinti, sugyvinti juos sunkiau. O štai su gyvūnais kur kas paprasčiau: „Mes visi puikiai žinome, kaip atrodo net toks retas gyvūnas kaip anakonda, jau nekalbant apie didžiąją skruzdėdą ar ančiasnapį. Belieka tuos gyvūnus prakalbinti, kad kiekvienas jų papasakotų savo istoriją“, – sako K. Kasparavičius.

Kas pažįsta Kęstučio kūrybą, jau pamilo ryškius veikėjų charakterius, įsijautė į jų nuotykius, atrado užslėptas prasmes. Nors pasakojama paprastai, lakoniškai, tačiau po šių trumpų istorijų lengvumu slepiasi išmintis, subtilūs, neįkyrūs pamokymai ir retkarčiais net lengva ironija. Toks daugiasluoksniškumas greičiausiai ir lemia, kad knygas pamėgsta ne tik vaikai, bet ir kur kas vyresni skaitytojai. Mugėse ir knygynuose galima pastebėti, kaip iš pažiūros rimta teta tramdo šypseną, atsivertusi kurią nors pasaką.

Pasakų rinktinė „Apie gyvūnus. Trumpos istorijos“ atskleidžia K. Kasparavičiaus braižą, kurio turbūt neįmanoma sumaišyti su niekuo kitu. Knyga gimė, kai Kęstučio namuose esantys daiktai ėmė skųstis atsibodusiomis istorijomis. Taip pamažu atsirado pasakojimas apie pūkuotą miaukiantį padarą – o vėliau ir visi kiti. Tačiau knyga ne tik apie šunis, kates ir kitus mums matytus ir žinomus padarus, bet ir apie žirafą, pingvinus, pelikanus, kurie kartais galbūt lieka kiek pamiršti.

Pats K. Kasparavičius teigia, kad visų pirma kuria sau, specialiai nesitaikydamas prie amžiaus grupės ar nespręsdamas, kam istorijos galėtų būti įdomios. Leidėjai numatydami vaikų raidą ir poreikius dažnai klasifikuoja ar rekomenduoja knygas tam tikrai amžiaus grupei. Šios gairės kartais padeda susigaudyti knygų gausoje. Bet vaikiškos knygos turi savybę išeiti iš amžiaus rėmų ir įtikti kur kas vyresniems, o kartais – ir jaunesniems skaitytojams.

Nemaža dalis K. Kasparavičiaus gerbėjų visų pirma susižavi iliustracijomis. Dailininkas kurdamas vadovaujasi tradicijomis ir visuomet piešia iš natūros. Prireikus nupiešti seną batą K. Kasparavičius susiranda būtent tokį, kokį norėtų pavaizduoti. Net jo personažų kostiumų prototipai iš tiesų kabo dailininko spintoje – kūrėjas dirbdamas jais apsivelka ir piešia žvelgdamas į veidrodį. Dailininkas renkasi tradicines piešimo technikas, švelnius akvarelės ar pastelės potėpius, ramias spalvas, išnagrinėja iliustruojamą istoriją. Todėl ir jo piešiniai – labai kruopštūs, detalūs, tikslūs.

Nepaisant siekio išlaikyti tikroviškumą, Kęstučio iliustracijas visuomet gaubia magiška atmosfera. Jos visuomet viena koja stovi mūsų kasdienybėje, o kita jau įžengusios į fantazijos pasaulį. Visai kaip ir pasakojimai, kuriems tie piešiniai skirti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių