- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės pažinimo centras paskelbė konkursą "Haiku Lietuvai" ir kviečia japoniškais trieiliais atskleisti savo santykį su Lietuva, jos žmonėmis, istorija, gamta, kultūra.
Daugiau apie šį žanrą – pokalbis su vienu iš konkurso vertinimo komisijos narių, vertėju Vytautu Dumčiumi (V.D.) ir haiku dirbtuves prezidentūroje neseniai surengusiu poetu, fotografu Dainiumi Dirgėla (D.D.).
– Dar viduramžiais Japonijoje atsiradęs poezijos žanras šiandien plačiai žinomas visame pasaulyje. Kaip jis pasikeitė per kelis šimtus metų? Ar galima daryti skirtį tarp klasikinių ir modernių haiku?
V.D.: Haiku keitėsi kartu su žmonėmis. Dabar klasikiniu laikomas žanras perėjo daug kaitos etapų, kol susiformavo toks, kokį mes šiandien turime – 17 skiemenų, turintis sezoninį žodį (jap. kigo), skiriamąjį temos žodį (jap. kireji), dalijimą į dvi temas. Jis yra stabilus, kanonizuotas, aiškus savo paprastumu ir esantis kaip pamatas, bazė, pagrindas atsirasti naujoms formoms, kurios vadinamos šiuolaikiniu arba moderniuoju haiku.
Galima teigti, kad modernusis haiku prasidėjo po poeto Shiki Masaoka (1867–1902) mirties, kai atsirado daugybė poetinių mokyklų, ėmusių eksperimentuoti su tekstais ir siekiančių išlaisvinti haiku iš griežtos klasikinės formos. Modernusis haiku atsisako griežto 17 skiemenų skaičiaus, todėl bendras skiemenų skaičius paprastai svyruoja nuo 15 iki 19, bet gali būti ir radikalesnis. Skiemenų skaičiaus reforma paveikė ir skiriamojo temos žodžio vartojimą. Jis dažniausiai nevartojamas, nes įvyko ir kitas procesas – modernusis haiku nelabai pripažįsta dvi temas tekste, dabar jų gali būti kelios ir šio žodžio vartojimas netenka prasmės.
Pasikeitus žmonių gyvenimo būdui ir į poeziją atėjus urbanizuoto gyvenimo realijoms probleminis pasidarė ir sezoninio žodžio vartojimas. Modernioje poezijoje metų laikas visai nerodomas arba jį galima nujausti tik iš konteksto, kuris dažnai taip pat yra numanomas. Bet temos vis dėlto išlieka mažai pasikeitusios – apdainuojama meilė, santykiai tarp žmonių ir gamtos grožis, tačiau jos pasipildė filosofiniais pamąstymais ir pavyzdžiais iš pasaulinės kultūros palikimo. Modernusis haiku atranda ir visiškai naujas formas. Viena iš naujausių yra vaizdo haiku, kai bandoma kino meno principais per 17 sek. perteikti vaizdą, garsą, spalvas ir mintį.
– Dainiau, kuriate fotohaigas. Kas tai yra?
D.D.: Japonų tradicijoje haiga – tai haiku poeto sukurtas japoniško stiliaus piešinys su jo užrašytu haiku. Šiais visuotinės fotografizacijos laikais piešinį dažnai pakeičia fotografija. Tad fotohaiga – nuotrauka, kurią papildo joje įrašytas trieilis. Sustabdyta fotografinė akimirka ir trys eilutės teksto išplečia vienas kito erdves, tiek vaizdas, tiek tekstas tarpusavyje suskamba naujai ir netikėtai, skirtingai nei žiūrėtum vien tik į fotografiją ar skaitytum vien tik trieilį. Man fotohaigos – savitas žiūrėjimo į pasaulį būdas, kuriuo stengiuosi pamatyti kuo daugiau jo neišsenkamų sluoksnių.
– Abu esate haiku kūrėjai, kuo šis griežtos struktūros trieilis (17 skiemenų: 5+7+5) kaip poetinė forma jus patraukė?
V.D.: Patraukė savo paprastumu ir, sakyčiau, primityvia forma. Tačiau formos primityvumas nėra formos paprastumas, nes jis reikalauja visiško grynumo ir maksimalios žodžio koncentracijos. Ir atsakingumo iš autoriaus. Jis negali bet kaip vartoti žodžių, nes žodis "haiku" tekste turi būti išgrynintas iki tyrumo, turi atverti gilius semantinius klodus, kelti asociacijas. Per tai žodis virsta simboliu, o simbolis – paslaptimi, kuri visados traukia. Sukurti paslaptį iš kasdienių žodžių, kurie nustebintų ir sužavėtų – smagus ir įtraukiantis užsiėmimas.
D.D.: Būdamas trumpiausias poetinis žanras, haiku iš tikrųjų yra labai talpus ir erdvus. Kiekviename gerame haiku atrandi visą akimirkos ir jos sukelto netikėto išgyvenimo kosmosą. Skaityti gerus haiku – tikras malonumas, o sugauti tokį kosmosą pačiam ir sutalpinti jį į tokios griežtos struktūros formą – kiekvieną kartą maloni būsena.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...