Jubiliejinius, 50-uosius, gyvavimo metus LLBM baigia džiaugdamasis naujais ekspozicijos objektais, ieškodamas būdų lankytojų srautui palaikyti, nerimaudamas dėl specialistų stygiaus ir laukdamas ne vien kauniečių tradicinėje kalėdinio blukio deginimo šventėje.

Pokalbis su V.Reipaite – apie vieno didžiausių ir eksponatų turtingiausių muziejų Europoje kasdienybę ir planus.

– Kai buvo kuriamas muziejus, jis saugojo etninę kultūrą nuo melioracijos baubo, kaimo tuštėjimo meto. Šiandien etninis kaimas vėl patiria panašius iššūkius – autentiški statiniai jau veik nunykę, vietoj patrešusių klėtelių kyla naujos, tik jau statomos pasitelkus naujausias technologines galimybes. Kita tendencija – polinkis į stilizaciją, net kičą, kai kuriami pseudoetniniai elementai. Kokią grėsmę šiandienos etninei kultūrai įžvelgiate jūs?

– Pastaruoju metu, važiuodamas pro kaimus, miestelius ar vienkiemius, dažniau matai užkaltus langus, apirusius stogus, išgriuvusias tvoras. Nebėra gyventojų, numirę, išvažiavę... Į mūsų gyvenimus įsisukusi globalizacijos banga, spartus gyvenimo tempas, sociokultūriniai, ekonominiai procesai, informacijos gausa niveliuoja ir naikina tradicijas, papročius, etnografinių regionų skirtumus. Atrodytų, kad etninė kultūra, arba liaudies kultūra, niekam neįdomi ir nereikalinga bei rūpi tik tiems, kurie dirba šioje srityje.

Tačiau taip nėra. Tai rodo lankytojų skaičius muziejuje. 2015 m. iš tūkstančio grupių buvo du šimtai grupių iš užsienio. Vadinasi, pagrindinis muziejaus lankytojas yra vietinis gyventojas ar emigravęs lietuvis, sugrįžęs atostogų. 2015 m. muziejuje vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso "Tramtatulis 2015" baigiamoji šventė. Jaunieji atlikėjai iš skirtingų regionų tarmiškai pasakojo, dainavo, muzikavo. Tai buvo vienas gražiausių ir viltingiausių renginių muziejuje.  Viktorija Daujotytė straipsnyje apie etninę kultūrą sovietmečiu yra rašiusi: "Etninė kultūra veikia mumyse kaip tradicija, kaip kraujas, kuris teka mumyse mums nežinant, gal net nenorint." Paprasti lietuviai domisi savo šaknimis, didžiuojasi istorija ir nesigėdija varganų apsamanojusių kaimo trobesių.

– Šeštą dešimtmetį skaičiuojantis Lietuvos liaudies buities muziejus – vieta, kurioje galima ne tik išvysti, bet ir pačiupinėti, užuosti šimtmečius mačiusias trobesių sienas. Vis dėlto ignoruoti visuotinės skaitmenizacijos iššūkius būtų naivu. Kokiomis priemonėmis muziejus bando išlaikyti šiandienos jaunimą, Z kartos atstovus, kurie po keliolikos metų ves arba ne  į muziejų savo vaikus?

– Z karta glaudžiai susijusi su technologijomis, tad stengiamės įvairiais būdais šią auditoriją pasiekti, nors muziejui po atviru dangumi nėra taip paprasta žinant, kad dažnai inovatyvūs prietaisai neatlaiko aplinkos pokyčių.

Muziejaus pagrindiniuose vartuose esančiame terminale – skaitmenizuota muziejaus teritorija. Įdėti penkių Lietuvos regionų ir kitų muziejaus zonų istoriniai-etnografiniai apibūdinimai, sudaryti muziejaus regionų planai, vizualizuota LLBM teritorijos aplinka.

Muziejaus miestelyje, naudojant planšetinius kompiuterius ir audiogidą, pristatytos ekspozicijos XIX a. pab.–XX a. pr. gyvenamajame prekybiniame name iš Šiaulėnų. Apie eksponatus galima sužinoti ir nuskaitant QR kodą.

Šiais metais Suvalkijos sektoriaus Obelinės sodybos ekspozicija papildyta interaktyviomis instaliacijomis: šuns būdoje įrengta šuns lojimo instaliacija, sodybos tvarto pastate – ūkininkų dialogo, kuriame fiksuojamos patarlės, instaliacija. Lankytojai juokauja, kad suvalkiečiai tokie taupūs buvo, kad paliko tik šuns balsą.

Taip siekiame praturtinti muziejaus ekspozicijas inovatyviomis, vaikams ir jaunimui patraukliomis priemonėmis, akcentuojančiomis unikalų buities ir tautosakos ryšį.

Didelį dėmesį skiriame muziejaus internetinei svetainei, ją atnaujinome, kad lankytojai galėtų patogiai ieškoti informacijos ir telefone. Veikia interaktyvusis žaidimas "Pažink senąjį Lietuvos miestelį". Šį žaidimą galite rasti www.llbm.lt.

Planuose yra numatytas žaidimas, veiksiantis socialiniame tinkle "Facebook", mobilioji aplikacija ir interaktyvios instaliacijos muziejaus ekspozicijose.