- Monika Petrulienė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas Lietuvos diplomatų, ieškojęs, kas sieja Pietų Šveicariją ir Lietuvą, paneigė ilgai sklandžiusį mitą, kad Lietuvos bažnyčias ir rūmus statė bei dekoravo italų meistrai. Pustrečio šimto metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) miestuose daugiausia dirbo Pietų Šveicarijos, Lugano ežero pakrančių, menininkai.
Vienas Lietuvos diplomatų, ieškojęs, kas sieja Pietų Šveicariją ir Lietuvą, paneigė ilgai sklandžiusį mitą, kad Lietuvos bažnyčias ir rūmus statė bei dekoravo italų meistrai. Pustrečio šimto metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) miestuose daugiausia dirbo Pietų Šveicarijos, Lugano ežero pakrančių, menininkai.
Pietų Šveicarijos Tičino kantono paveldosaugininkai ir politikai Vilniuje aplankė bažnyčias, kurias statė ir dekoravo jų protėviai. Prieš 500 metų itališkai kalbantys šveicarų architektai, tapytojai, skulptoriai dirbo Vilniuje, Gardine, Kaune, Vitebske, iš viso 50-tyje LDK miestų.
„Mes buvome neturtinga šalis, o varganai gyvenantys žmonės visada ieško darbo kitose šalyse. Nuo XV amžiaus mūsų meistrai keliaudavo į Romą, ten statydavo bažnyčias. Vėliau juos į Lietuvą kvietė didieji kunigaikščiai. Norėjome labiau pažinti savo krašto istoriją, todėl išsirengėme į kelionę protėvių keliais“, – sako Tičino kantono vyriausybės prezidentas Manuele Bertoli.
XVI amžiuje Lugano ežero pakrantėje gyvenantys meistrai į Lietuvą keliaudavo gerokai ilgiau nei šiandien. Beveik 2 tūkst. kilometrų šveicarai, pasak istorikų, įveikdavo raiti. Atkeliavę į Lietuvą jie pastatė tokius šedevrus, kaip Pažaislio vienuolynas Kaune.
„Aš suskaičiavau 40 meistrų nuo Lugano ežero pakrančių, kurie dirbo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Daugiausia jų palikimo yra, aišku, Vilniuje – keliolika pastatų. Vienas žinomiausių būtų XVII a. pradžios Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus katedroje – toks ankstyvo baroko paminklas, labai gerai žinomas Lietuvos meno istorijoje“, – teigia istorikas Rustis Kamuntavičius.
Iš kartos į kartą šveicarų meistrai perduodavo žinias, kaip padaryti, kad lipdiniai ar freskos atlaikytų nepalankų Lietuvos klimatą. Pažaislyje sienos užpildytos anglimi, kad sugertų drėgmę, į stiuko lipdinius šv. Petro ir Povilo bažnyčioje įmaišyta specialių medžiagų.
Pradėjus domėtis šveicarų darbais paaiškėjo ir daug jų buities detalių. Pavyzdžiui, pirmieji meistrai XVI amžiuje uždirbdavo daugiau, nei į LDK atvykusieji po šimto metų. Už gautą atlygį namie, Lugano pakrantėje, jie statė vilas. Jos ir šiandien yra vienos prabangiausių.
XVIII amžiuje šveicarai jau apsigyvendavo Lietuvoje, čia sukūrė šeimas, įsigijo dvarų, namų mieste. Įdomu, kad dalį atlyginimo jie pageidaudavo išmokėti vynu.
Tiriant šveicarų meistrų gyvenimą istorikams padėjo Lietuvos garbės konsulas Šveicarijoje Gintautas Bertašius.
„Tičiną su Lietuva sieja labai daug dalykų. Be architektų, kurie tris šimtmečius emigravo iš Tičino į Lietuvą dirbti, mes turime dar kitą istoriją – turime signatarus Jurgį Šaulį ir Kazimierą Šaulį, kurie gyveno ir pasimirė Lugane. Turime tapytojus Petrą Kalpoką, Joną Mackevičių, kurie gyveno taip pat Tičine“, – pasakoja G. Bertašius.
Konsulas pasiūlė šveicarams atvažiuoti ir patiems apžiūrėti protėvių statytas bažnyčias. G. Bertašiaus rūpesčiu fotografas Martynas Ambrazas parengė nuotraukų ekspoziciją, kurioje gretinama baroko architektūra Italijoje, Šveicarijoje ir Lietuvoje. Ji eksponuojama Lietuvos prezidentūroje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
„Kino pavasaryje“ ką tik pristatytas ir festivalyje net du apdovanojimus – žiūrovų simpatijų ir geriausios lietuviškos premjeros – nuskynęs režisierių DK Welchman ir Hugh Welchmano tapytas filmas „Kaimiečiai“...
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...