Quantcast

Kyla nesutarimų dėl vietos J.Basanavičiaus paminklui Vilniuje

  • Teksto dydis:

Vilniaus savivaldybė apsisprendė paminklą Jonui Basanavičiui statyti prie Nacionalinės filharmonijos, tuo metu kultūros ministras "darbietis" Šarūnas Birutis sprendimą vadina „abejotinu“ bei sieja jį su verslo interesais.

Vilniaus savivaldybė apsisprendė paminklą Jonui Basanavičiui statyti prie Nacionalinės filharmonijos, tuo metu kultūros ministras "darbietis" Šarūnas Birutis sprendimą vadina „abejotinu“ bei sieja jį su verslo interesais.

„Aš manau, kad jis yra abejotinas. Kitas dalykas, kad gali čia būti verslo interesai ateityje užstatyti K.Sirvydo skverą. Tai mane labiausiai gąsdina ir niekas man nepaneigė, kad Miesto plėtros departamentas turi tokių idėjų. O tai yra aukso kąsnis miesto centre pastatyti kvartalą“, - BNS ketvirtadienį sakė Š.Birutis.

Tai, jog savivaldybė, svarsčiusi du variantus - statyti paminklą prie K.Sirvydo skvero ir prie filharmonijos - galutinai pasirinko pastarąjį variantą, BNS patvirtino vicemeras Gintautas Paluckas. Apie tai dar ketvirtadienį buvo pranešta ir Kultūros ministerijos atstovei.

„Tikimės, kad jie mus palaikys“, - BNS sakė vicemeras.

Tačiau kultūros ministras abejojo, ar paminklas ten gali iškilti, nes Vilnius skulptūrai pinigų neskiria, o dalis ekspertų, anot jo, pasisakė prieš.

„Ko labai bijau, gali būti, kad to paminklo gali nebūti. Nes Vilniaus miestas pats nei lėšas akumuliuoja, nei idėjas-  jie tik nusprendė, kad ten turi kažkas pastatyti. Tai man keistokai skamba“, - salė Š.Birutis.

Tokias pat abejones išsakė ir Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė, tvirtinusi, kad sprendžiant dėl skulptūros stovėjimo vietos, nemažai ekspertų - architektų, archeologų, dailininkų - pasisakė būtent už K.Sirvydo skverą, tačiau savivaldybė į tai neatsižvelgė.

„Aišku, yra užstatymas. Čia yra plytų mentalitetas: užstatysime ir gausime pinigų (...). Jei taip žmogus nenori daryti, visada ieškai priežasčių. Statybos ten yra numatomos, projektuojamos“, - BNS sakė B.Kulnytė.

Anot B.Kulnytės, 1930-aisiais skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus sukurtas skulptūros maketas, pagal kurį ketinama lieti bronzinę skulptūrą, jau atiduotas skulptūrą kursiantiems menininkams. Tačiau ji taip pat neatmetė, kad toje vietoje skulptūra neiškils - maketo savininkas muziejus, anot jos, „pasitraukia iš projekto“.

„Mes savo siūlymą atsiimsime. Tiesiog gėda pastatyti J.Basanavičiui paminklą tokioje vietoje, įkišti į kampą? Kad jis netrukdytų praeiti į Aušros vartus, padėti kampe jį kaip „ubagą“ prie Aušros vartų? Tokia būtų to paminklo semantika (...) Tai yra kvailas projektas“, - BNS tvirtino B.Kulnytė.

Tuo metu G.Paluckas BNS tvirtino, kad savivaldybės pasirinktą vietą palaikė Kultūros paveldo departamentas, Architektų sąjungos ir kitų institucijų ekspertai. Vicemeras taip pat atmetė Š.Biručio ir B,Kulnytės argumentus, kad esą labiau paminklui tinkanti vieta prie K.Sirvydo skvero atmesta, nes ten planuojamos statybos.

„Ten jokios statybos nėra planuojamos. Detaliuose planuose, kurie įtraukti į UNESCO bendro paveldo bylą - taip, ten yra nurodytas buvęs užstatymas, ten yra buvęs žydų kvartalas, yra galimas regeneracijos planas. Suprantu nuogąstavimą ir kaip argumentą aš jį priimu ir girdžiu, Bet galiu dar kartą patvirtinti: bent šioje kadencijoje nėra jokios kalbos apie užstatymą“, -patikino G.Paluckas.

Vilniaus valdžia nurodo, kad 9 arų ploto dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės vieta paminklui tinkama, nes pro šią vietą driekiasi pagrindinis pėsčiųjų ir turistų srautas link Aušros vartų, be to, toks sprendimas Vilniaus senamiesčio reprezentacijai tinka labiau, nei dabar esanti automobilių stovėjimo aikštelė.

Vilniaus savivaldybė taip pat buvo surengusi viešą balsavimą dėl skulptūros vietos - vilniečių balsai pasiskirstė maždaug po lygiai, nors dėl galutinių rezultatų savivaldybė taip pat nesutaria su Nacionaliniu muziejumi.

Paminklo J. Basanavičiui pastatymas numatytas vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje. Savivaldybė tikisi, kad paminklą pavyks pastatyti anksčiau, nei 2018 metais, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis.

J. Basanavičius (1851-1927) - lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininkas, gydytojas. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. J. Basanavičius pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių