- LRT Televizijos laida „Gyvenimas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Yra dalykų, apie kuriuos kalbėti – tabu net ir artimųjų rate, įsitikinusios seserys Vilma ir Jūratė Samulionytės, nusprendusios išsiaiškinti savo močiutės gyvenimo dramą.
Kodėl Lietuvoje gyvenusi vokietė artimiesiems grįžus į gimtinę nusprendė likti čia, kuo šioje istorijoje dėta meilė ir kodėl senolė prieš save pakėlė ranką?
Tai – klausimai, ilgus metus nedavę ramybės garsioms menininkėms. Jų kilo dar daugiau, šią dramą nutarus perkelti į kino ekranus, tačiau kai kurie giminaičiai tiesiog atsitvėrė tylos siena.
Apie močiutės likimą šeimoje iki šiol kalbama pusę lūpų. Tačiau seserys režisierės prieš šešerius metus nutarė atskleisti ilgai slėptą judviejų močiutės istoriją. Vėliau moterų tyrimas turėjo tapti vaidybinio filmo scenarijumi, bet virto dokumentine drama, apnuoginusia jų močiutės, Lietuvoje gyvenusios vokietės tragediją.
Labai supranti laiko tėkmę, yra kažkoks faktas ir jis lieka tik atsiminimu, nebegali jo patikrinti, nes nebeliko liudytojų.
„Man buvo 12 metų, kai močiutė mirė. Pas ją leisdavau nemažai vasarų. Mane ji augino nuo metukų iki trejų, kol pradėjau eiti į darželį, mūsų santykis buvo artimas“, – pasakoja V. Samulionytė. Tuo tarpu jaunesnioji sesuo turi kitokių prisiminimų. „Ji buvo liuteronė ir vokietė, todėl skaitydavo vokišką maldaknygę, ir man, tokiai mažai, nebuvo aišku, kas tai yra: viskas vyksta lietuviškai, o štai maldaknygė – iš kito pasaulio“, – dalinasi J. Samulionytė. Jos sesuo tikina visiškai neatsimenanti vokiškų maldaknygių.
„Aš atsimenu jos plaukus, kaip ji ką darydavo, kaip būdavo apsirengusi, kaip su seneliu šnekėdavosi“, – kalba menininkė.
Vaikus prisiminimus apie močiutę netrukus ėmė keisti sudėtinga mozaika, kurią jos dėliojo kruopščiai rinkdamos senolę pažinojusių žmonių ir artimųjų pasakojimus, vis giliau leisdamosi į atsakymų paieškas archyvuose ir giminės nuotraukų albume.
„Laikas visiškai padarė savo darbą. Būdavo, mums sakydavo, tas žmogus dar būtų atsiminęs, bet prieš du metus numirė. Ir galvodavome, kodėl tie klausimai neiškilo prieš penkerius metus ar prieš dešimt. Tie, kurie dar turi savo močiutes, klauskit, nes kai sugalvosite paklausti, galbūt to žmogaus jau nebus“, – tikina J. Samulionytė.
„Labai supranti laiko tėkmę, yra kažkoks faktas ir jis lieka tik atsiminimu, nebegali jo patikrinti, nes nebeliko liudytojų“, – antrina sesuo.
Bėgant metams. Menininkių noras geriau pažinti močiutę peraugo į sudėtingą darbą, vedusį jas ilgai saugotu paslapčių keliu.
Seserys prisipažįsta laukusios per ilgai: dauguma liudininkų mirė prieš kelerius metus, kiti tiesiog atsisakė prisiminti dramatiško likimo Elos Fink praeitį, kupiną neatsakytų klausimų.
E. Fink buvo kilusi iš Lietuvos vokiečių mažumos, kuri pagal nacistinę politiką per antrą pasaulinį karą buvo kviečiama grįžti į Vokietiją, tačiau 1944 metais ji atsiskyrė nuo šeimos ir dėl neaiškių priežasčių grįžo į sovietinę Lietuvą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“115
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...