Nacionalinės premijos skirtos M. Gražinytei, M. Ivaškevičiui, D. Meškauskui

Ketvirtadienį Kultūros ministerijoje Vilniuje paskelbti šeši šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.

Jais tapo dirigentė Mirga Gražinytė, rašytojai Marius Ivaškevičius ir Vytautas Martinkus, kino operatorius Audrius Kemežys, aktorius Darius Meškauskas, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, pranešė Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.

V. Martinkus įvertintas už intelektualiosios literatūros gylį, M. Gražinytė – už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą, M. Ivaškevičius – už drąsų literatūros žingsnį į teatrą, D. Meškauskas – už improvizacijos ir psichologinio tikslumo dermę, A. Raila – už nepriklausomos vizualiosios kultūros formavimą, A. Kemežys – už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį tiltus į ateitį.

V. Daujotytė-Pakerienė pabrėžė, kad bene pirmą kartą nacionalinė premija skirta po mirties. Ji teigė, kad tokia praktika neturėtų tapti taisykle, o turėtų likti išimtimi. Tuo pačiu komisijos pirmininkė apgailestavo, kad A. Kemežio talento švytėjimas nebuvo pastebėtas prieš trejus metus.

Kino operatorius A. Kemežys mirė šių metų vasarį, eidamas 45-uosius metus.

„Tai yra tikrai išimtis, ji neturėtų tapti taisykle ir greičiausiai ji negalės tapti, kadangi operatorius Audrius Kemežys yra įvertintas už išskirtinius savo kūrybos darbus. (...) Mes svarstėme, kalbėjome, mąstėme ne apie šiaip pavienį kultūros ir meno dalyką, asmenį, bet susitikome su ypatingu reiškiniu, su ypatingu kūrybiniu intensyvumu, su ypatinga kūrybine energija, kuri prasitęsė į ateitį, tebėra gyva ir gyvybinga“, – tvirtino V. Daujotytė-Pakerienė.

„Audriaus Kemežio darbai iki šiol pasirodo ir dar pasirodys. Taigi, tai yra gyvas kūrėjas ta prasme, kad jo kūryba nesibaigė jo mirties faktu, todėl privalėjome jį svarstyti kaip kandidatą būtent septynerių metų kategorijoje, o ne už viso gyvenimo nuopelnus“, – pridūrė komisijos vicepirmininkas Nerijus Milerius.

Nacionalinė kultūros ir meno premija mirusiam menininkui buvo skirta 1991 metais. Po mirties įvertinti rašytojo Broniaus Radzevičiaus nuopelnai.

Iš viso pretendentų nacionalinei premijai gauti šiemet buvo pateikta 40 asmenų. Pasak V. Daujotytės-Pakerienės, labai svarbus buvo ekspertų darbas, kad visi pretendentai būtų tinkamai įvertinti.

„Be abejo, norėjome, kad kiekviena pagrindinė sritis būtų iškelta, matoma, kad būtų jai atstovaujama. Ne visais atvejais tai mums pavyko padaryti“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė komisijos pirmininkė.

N. Milerio teigimu, šiemetinis pretendentų sąrašas išsiskyrė savo tolygumu.

„Šiemet kaip niekada lygus buvo pretendentų sąrašas. Tarkime, prieš dvejus metus buvo daug kūrėjų, kuriančių užsienyje, šiemet nebuvo jokios išskirtinės savybės, tai dar labiau apsunkino pasirinkimą“, – tvirtino komisijos narys.

Anot jo, skiriant nacionalinę premiją labai svarbu laiku įvertinti kūrėjus.

„Svarbiausias dalykas, kad menininkas būtų įvertintas savo laiku, tai yra ne per anksti ir ne per vėlai. (...) Svarbu laiku pastebėti tuos kūrėjus, kurie šiuo metu yra savo kūrybiniame epogėjuje“, – teigė jis.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – tai sudaro 30,4 tūkst. eurų.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

LIETUVA - brangiausia

LIETUVA - brangiausia  portretas
Anam Lietuviui - puikus komentaras, ir be galo taikliai ir tiksliai nusakyta esme apie tą brudą ir Lietuvos pardaviką žydų subinlaižį ivaškevičių. Tikrai kad supuvęs obuolys, išmata... APGAILĖTINA ir GĖDINGA toji Lietuvos rašytojų sąjunga ir toji "komisija" - šiukšlelės ir supuvę menkystos Lietuvos dabartyje... bet kodėl MAINSTREAMINĖ ŽINIASKLAIDA MASIŠKAI užgniaužia ir demonizuoja kitokią, NACIONALINĘ, PRO-LIETUVIŠKĄ nuomonę - SAVO PAČIŲ GIMTINĖJE, TĖVYNĖJE LIETUVOJE??? Už kiek šekelių ivaškevičiai parsidavėte jevrejiškam jevrosojuzui-jevrokonclageriui??!!!

Anas lietuvis

Anas lietuvis portretas
Puiku...išsityčiojusiam iš Lietuvos partizanų Ivaškevičiui - premija. Apie kokias vertybes Lina Jūs kalbate. Supuvę obuoliai nebežydės...

Lina

Lina portretas
K.Sabaliauskaitė negavo, o Ivaškevicius gavo! Už keiksmus, patyčias, ką mes deklaruojame, kokį kodą perduodame jaunimui? V.Daujotyte, V.Augustinai, kaip jūs taip? Paaiškinkit savo vertybių suvokimą!?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ką pasakoja margučių raštai?
    Ką pasakoja margučių raštai?

    Ar žinote, kokia spalva buvo dažomi margučiai XX a. pradžioje? Nustebsite! Dauguma jų buvo juodi – tokių pavyzdžių saugoma M.K.Čiurlionio dailės muziejuje. Kodėl juoda? Juk tai žemės spalva. O kodėl skutinėjo ir margino svastikomis, spiral...

  • Apie milijono vertės kultūrą
    Apie milijono vertės kultūrą

    Minėdami Pasaulio kultūros dieną, balandžio 15-ąją, Kauno menininkų namai (KMN) paskelbė apie akciją #kurkultura, pristatančią kultūros gausą, vertę ir potencialą Kaune ir miesto rajone. Pirmą kartą surengta tokio turinio akcija gali tapti sva...

    1
  • Kur veda skulptoriaus B. Pundziaus pėdsakai?
    Kur veda skulptoriaus B. Pundziaus pėdsakai?

    Prieš 60 metų, 1959-ųjų balandžio 11 d., mirė vienas iškiliausių Lietuvos skulptorių Bronius Pundzius. ...

    3
  • Gloria muzikos patriarchui J. Naujaliui
    Gloria muzikos patriarchui J. Naujaliui

    Juozo Naujalio 150-osios gimimo metinės skambiu akordu prabilo Raudondvaryje, tą pačią balandžio 9-ąją, kai ir gimė Lietuvos šviesuolis. ...

    1
  • Nacionalinio pašto ženklo šimtmetis: Berlyno laidos
    Nacionalinio pašto ženklo šimtmetis: Berlyno laidos

    Paroda "Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklui – 100. Berlyno laidos" yra jau trečia paroda, skirta visuomenei supažindinti su pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos pašto ženklais ir žmonėmis, stovėjusiais prie nepriklausomos ...

    1
  • Kitokia pažintis su A. Giniočiu: jei spektaklis „veža“, ko daugiau reikia?
    Kitokia pažintis su A. Giniočiu: jei spektaklis „veža“, ko daugiau reikia?

    "Jei spektaklis visus veža, ko daugiau reikia?" – šiuo sakinius daugybę žanrų įvaldęs Aidas Giniotis, regis, atskleidžia savo kūrybos džiaugsmo esmę ir sėkmės priežastį. Ne vieną aukščiausią teatro apdovanojimą p...

  •  33 mąstymo apie tekstilę būdai
    33 mąstymo apie tekstilę būdai

    Šiuolaikinė tekstilė nebetelpa į taikomojo dailės žanro rėmus. Kūrinių idėjoms įkūnyti menininkai renkasi įvairias medžiagas, skirtingas technikas, taip sukurdami visumą, kurios pagrindu  išlieka medžiagiškumas. Tačiau...

    1
  • Festivalio „TheATRIUM 2019“ tarptautinės programos gidas
    Festivalio „TheATRIUM 2019“ tarptautinės programos gidas

    Artėja trečiasis tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“: gegužės 21–26 d. vyks Lietuvos teatro vitrina (15 spektaklių), o birželio 2–16 d. – tradicinė tarptautinė programa. ...

  • „Prūsai“ – maestro jubiliejui
    „Prūsai“ – maestro jubiliejui

    Neseniai jubiliejų paminėjęs vienas garsiausių ir populiariausių šalies kompozitorių Giedrius Kuprevičius vakar viešėjo Klaipėdoje, dar kartą pasižiūrėjo savo parašytą operą "Prūsai" ir gyrė klaipėdiečių pasta...

  • Atėnuose po 27 metų pagaliau pastatyta Aleksandro Makedoniečio statula
    Atėnuose po 27 metų pagaliau pastatyta Aleksandro Makedoniečio statula

    Atėnuose penktadienį buvo pastatyta pirmoji mieste Aleksandro Makedoniečio statula, kurios projektas biurokratijos koridoriuose buvo įstrigęs kone tris dešimtmečius. ...

    1
Daugiau straipsnių