- Austėja Masiokaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mirusį kompozitorių Anatolijų Šenderovą kolegos prisimena kaip šiltą žmogų, savo kūryboje meistriškai įpynusį žydiškąją temą.
„Anatoloijaus muzika iš pradžių buvo labai konstruktyvi ir jam net būdavo priekaištaujama, kad muzika labai jau sudėtinga. Vėliau jis pirmą kartą išvyko į Izraelį ir grįžo su labai stipriu šaknų pajutimu“, – BNS antradienį sakė kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.
Pasak jos, savo pavyzdžiu A. Šenderovas įkvėpė ir kitus kūrėjus ieškoti tautinių, etninių šaknų.
„Jo kūryba yra geriausias visomis žodžio prasmėmis emocijų, etninės kultūros puoselėjimas: tai nėra citatos, tai yra išjautimas. Šiandien mes nerasime atlikėjo, kuris nenorėtų švęsti savo kūrybinės veiklos sukakties be Šenderovo premjeros“, – sakė Žigaitytė-Nekrošienė.
„Laisvas tikslumas – taip galima pavadinti jo kūrybą“, – pridūrė ji.
Kompozitorius, nacionalinės premijos laureatas A. Šenderovas mirė po ligos, eidamas 74–uosius metus.
„Mes šiomis savaitėmis dar planavome jo autorinį koncertą 2020 metų rudenį, jam būtų sukakę 75–eri metai ir būtų skambėjusi jo oratorija „Šma Israel“, – BNS pasakojo Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.
D. Labučio/ELTOS nuotr.
Pasak jos, kiekvienas A. Šenderovo pasirodymas buvo didžiulis muzikinis įvykis, tarsi festivalis, į kurį atvykdavo daugybė jo bičiulių ir atlikėjų iš viso pasaulio.
„Tai vienas iš ryškiausių šiuolaikinių lietuvių ir litvakų kompozitorių, pasiekęs labai didelį tarptautinį pripažinimą, kadangi jo kūriniai skambėjo labai plačiai Europoje, JAV, jo kūrinius į savo repertuarą įtraukė žymiausi orkestrai, solistai“, – sakė R. Prusevičienė.
Ji pasakojo, jog A. Šenderovo baletas „Dezdemona“ publikos buvo ypač mėgiamas dėl savo emocinės muzikinės kalbos. Jo muzika, pasak Filharmonijos vadovės, buvo ekspresyvi, tačiau harmoninga.
„Apskritai pats žmogus buvo itin nuoširdus ir atviras. Visiems, kas su juo bendravome ir draugavome, visi, kas grojo jo muziką, labai mylėjo ir jį patį, ir jo muziką“, – sakė R. Prusevičienė.
A. Šenderovo kūryboje labai svarbios buvo žydų likimo, Vilniaus geto, žydų bendruomenės temos.
Jis yra sukūręs muziką Gintaro Varno spektakliui „Getas“, ji nominuota šių metų „Auksiniam scenos kryžiui“.
A.Šenderovo kurtas „Sulamitos giesmes“ yra atlikusi dainininkė Judita Leitaitė. Kompozitorius yra sukūręs ne vieną kūrinį, dedikuotą violončelininkui Dovydui Geringui, su kuriuo buvo artimi draugai.
A. Žigaitytė-Nekrošienė prisiminė, kda būtent A. Šenderovo idėja buvo sukurti Eduardui Balsiui dedikuotą jo mokinių kūrinį – variacijas E-d-B-a tema. Šis kūrinys įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip kūrinys su daugiausiai autorių.
„Jeigu jis ką nors sugalvodavo, taip tyliai ramiai, kartais net pykdavome, kad įkyriai, pasiekdavo savo“, – kalbėjo ji.
„Jeigu ne Anatolijus, to nebūtų buvę“, – sakė A. Žigaitytė.
1945 metais Rusijoje gimęs A. Šenderovas 1967 metais baigė Lietuvos konservatoriją.
Žydų kilmės kompozitoriaus kūriniai atlikti dešimtyse tarptautinių muzikos festivalių, žymiose pasaulio koncertų salėse visuose pasaulio žemynuose.
Kompozitorius 1997 metais buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline premija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...