- Karolis Vyšniauskas, LRT radijo laida „Klasė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvių kalba labai graži, tačiau tam tikruose muzikos stiliuose naudoti ją gana sudėtinga, LRT RADIJUI sako dainininkė ir dainų tekstų autorė Ieva Baranauskaitė. Anot jos, muzikai ir dainų rašymui anglų kalba yra patogesnė, todėl suprantama, kodėl kūrėjai dažniau renkasi būtent ją.
– Esate baigusi muzikos studijas, kuriate muziką, grojate keliose grupėse. Kodėl panorote kalbėti apie kalbos ir muzikos santykį?
– Galiu sakyti, kad man ši tema – aktualija. Tam tikru gyvenimo metu pribręstama kažkokiai minčiai. Aplink tave ima suktis įvairūs dalykai ir matai, kad jie susiję. Šiuo metu tokie dalykai man susiję su kalba.
Skaičiau knygas ir kalboje atradau labai daug elementų, susijusių su muzika. Atradau, kad kalba yra tiesiog ritminė ir garsinė struktūra. Kiekvienas žodis erdvėje turi savo sklidimo laiką, ritminę formulę, pulsaciją. Be šių savybių, žodis yra bene vienintelė minčių ir jausmų išraiškos priemonė. Kai žodžiai ima pintis ir jungtis į spalvingus junginius, atsiranda toks meno kūrinys, kaip kalba. Iš visų meno rūšių, kalba yra artimiausia muzikai.
Kaip muzikoje galima girdėti žodžius, taip kalboje galima girdėti muziką. Juk kalba turi tokius pat elementus, kaip muzika, – dinamiką, aukštį, ritmą, melodiją, struktūrą. Bet kokia frazę galima padainuoti.
Be to, lietuvių kalboje kai kurių žodžių prasmę keičia kirtis. Kaip ir muzikoje. Jei akcentuoji vieną vietą, skamba vienokia ritminė figūra, jei kitą vietą – kitokia.
– Kuo ypatingas olandų poeto ir menininko Jaapo Blonko pasirodymas?
– Jame skamba žymi XX a. poema „Ursonate“. Poema parašyta olandų poeto Kurto Schwitterso. Menininkas J. Blonkas šį kūrinį supaprastino, redukavo iki minimalios išraiškos. Taip atsiskleidžia poemos abstraktumas ir muzikalumas.
Kūrinys „Ursonate“ prasideda žodžiais, vėliau lieka skiemenys, o dar vėliau – raidės. Taip stiprėja ir intensyvumas.
– Ar kalbos ir muzikos santykis vakarų šalyse kitoks nei rytų?
– Kalbant apie rytų šalis, daugelyje jų riba tarp kalbos ir muzikos yra labai slidi. Pavyzdžiui, kinų kalboje labai svarbus garso aukštis. Mums, vakariečiams, dažnai atrodo juokingos kinų melodijos, nes jos šuoliuoja aukštyn žemyn. Kyla klausimų apie tai, koks turi būti kompozitorius, sugalvodamas tokią melodiją.
– Kaip manote, kodėl dauguma Lietuvos atlikėjų dainas kuria angliškai, o ne lietuviškai?
– Viena svarbesnių priežasčių, mano manymu, yra tai, kad anglų kalba patogi muzikai. Ji neturi uždarų ir duslių priebalsių. Lietuvių kalba be galo graži, joje užkoduoti mūsų pasąmonės dalykai. Kalba labai gražiai atsiskleidžia poezijoje ir, pavyzdžiui, repo muzikoje.
Tačiau muzikos stiliuose, kuriuose reikalingas platus vokalo panaudojimas, tam tikra technika, ilgos natos, lietuvių kalba gali būti gana komplikuota. Todėl nesmerkiu žmonių, muzikai besirenkančių anglų kalbą, nes ji paslankesnė.
– Be to, nors dainas turėtų būti lengviau rašyti gimtąja kalba, galbūt kai kuriems tai lengviau daryti angliškai? Net ir klišės neskamba taip banaliai.
– Manau, kad būtent taip ir yra. Aš pati kuriu beveik tik angliškai, nebent tai poezijos forma ar kažkoks repo kūrinys. Tačiau į tekstus žiūrint rimtai, anglų kalba rašyti sudėtingiau, nes tai ne tavo kalba, reikia labiau gilintis. Dėl teksto prasmės – kiekvienas pats žino, kiek prasmės įdeda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“52
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...