Quantcast

Knyga, griaunanti Lietuvos diplomatijos mitus

Istorikės dr. Audronės Veilentienės monografija "Valdemaras Vytautas Čarneckis: "Esu savo tėvynės patriotas" grąžino garbę ir orumą šiam tinkamai iki šiol neįvertintam Lietuvos politikui ir diplomatui, visai tarpukario Lietuvos diplomatijai.

Stebina kruopštumas ir įžvalgos

Dr. A.Veilentienė, ketvirtį amžiaus tyrinėjanti Lietuvos valstybingumo ir diplomatijos istoriją, savo knygoje argumentuotai sugriovė mitą, kad V.V.Čarneckis buvo silpnas politikas ir diplomatas. Knygos autorė, anot istorikės dr. prof. Sandros Grigaravičiūtės, drąsiai polemizuodama su žinomais istorikais, išarė mažai arba visiškai netyrinėtus dirvonus Lietuvos diplomatinių santykių su Estija, Latvija istorijoje.

Sekdama V.V.Čarneckio veiklos pėdsakais jo, diplomato ir politiko, kelyje, dr. A.Veilentienė išnagrinėjo jaunos Lietuvos valstybės diplomatinius santykius su JAV, Didžiąja Britanija, Danija, Italija, Vatikanu, atidžiai ir kantriai kūrė įvairiapusį šios asmenybės portretą.

Pradedantiems studijuoti tarpukario Lietuvos diplomatijos istoriją studentams, matyt, pirmiausia reikėtų perskaityti būtent šią knygą. Monografija turi didelę išliekamąją vertę ne vien dėl apdorotos ir knygoje panaudotos gausios istoriografinės ir archyvinės medžiagos, bet ir dėl pakalbintų žmonių, kurių daugumą jau negrįžtamai nusinešė laiko tėkmė, dėl tarpukario politinių partijų leidinių, archyvuose gulėjusių ir anksčiau neskaitytų rankraščių analizės, surinktų nuotraukų gausos ir stulbinančio jų aprašymo kruopštumo.

Atkaklus derybininkas

Autorė knygoje per V.V.Čarneckio asmenybę atveria valstybės atkūrimo problemas, jos tarptautinio pripažinimo peripetijas ir interesų gynimą, sovietinę okupaciją ir jos padarinius, šio valstybės veikėjo ir jo šeimos gyvenimą bei tragišką pabaigą.

"Siekdama monografijjoje pateikti V.V.Čarneckio nuostatas svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos klausimais, atskleisti jo vaidmenį, valstybei priimant svarbius sprendimus, suradau ir pateikiau daugybę tai iliustruojančių pavyzdžių. Na, tarkim, jis darė viską, kad 1925 m. Kopenhagoje vykusiose Lietuvos ir Lenkijos derybose dėl miško plukdymo Nemunu nebūtų pažeisti Lietuvos interesai, kad mūsų šalis nebūtų priversta užmegzti diplomatinius santykius su Lenkija, neatgavusi Vilniaus. V.V.Čarneckis parengė delegacijai griežtas instrukcijas, organizavo jų svarstymą ir priėmimą ministrų kabinete, nes savo darbe vadovavosi demokratiniais principais. Būtent todėl jis siekė visus svarbius užsienio politikos klausimus apsvarstyti ministrų kabinete ir Seimo Užsienio politikos komisijoje", – sakė dr. A.Veilentienė.

Trumpai, 1924–1925 m., vadovaudamas Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, jis užmezgė gerus santykius su Latvijos užsienio reikalų ministru Zigfridu Meierovicu: ministrai apsikeitė vizitais, buvo pasirašytos kelios ir pradėtos rengti kitos abiejų šalių bendradarbiavimui svarbios sutartys. Beje, V.V.Čarneckis dar prieš tai, t. y. 1924 m. būdamas pasiuntiniu Anglijoje, savo iniciatyva pradėjo organizuoti neoficialius pasitarimus su Latvijos ir Estijos pasiuntiniais.

Tik po dešimties metų, kai 1934 m. rugsėjo 12 d. Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, Stasys Lozoraitis oficialiai nurodė rengti tokius susitikimus.

Neeilinė sesuo

Dr. A.Veilentienė iš monografijos priede užrašytų prisiminimų, daugybės surinktų faktų ir faktelių SSRS jam sukurptos baudžiamosios bylos puslapių sudėliojo ir asmeninį V.V.Čarneckio, nepalikusio prisiminimų, portretą. Štai kelios jo gyvenimo detalės.

V.V.Čarneckis augo drauge su dviem seserimis. Viena iš jų, Aldona, 1919 m. buvo apdovanota Vyčio Kryžiaus ordinu už pagalbą atskleidžiant prolenkišką POW perversmą. Baigęs Suvalkų gimnaziją, V.V.Čarneckis studijavo Peterburge techniškuosius mokslus, buvo aktyvus lietuvių studentų draugijos, kuriai priklausė ir Jadvyga Chodakauskaitė, Jokūbas Šernas, Kazimieras Būga, Tadas Ivanauskas ir kt., narys.

Žmoną išsirinko Vašingtone

1918 m. grįžęs į Lietuvą, V.V.Čarneckis dalyvavo valstybės kūrimo darbe. Kai jis buvo išsiųstas su diplomatine misija į JAV, kur pakeitė pirmąjį Lietuvos pasiuntinį Joną Vileišį, Vašingtone besikuriančioje Lietuvos pasiuntinybėje susipažino su ten dirbusia stenografiste Eleonora Šaltenyte ir ją vedė 1923 m. Vestuvėse dalyvavęs dailininkas Antanas Žmuidzinavičius padovanojo jiems savo tapytą paveikslą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tokie

tokie portretas
komentatoriai kaip mindė "lietuvė" yra tikri mankurtai.Įdomu ką jie būtų darę tais laikais?

minde

minde portretas
amta cia galima didziuotis o zmn ju neliko tik senukai ir turciai kuriem be pinigu dagiau nieksnerupi zlugus tauta is dauguma pusiu.

minde

minde portretas
kokia pagarba kad pabego i amerika smetona nlb ko didziuotis yra tokias tik par tizanais o tas elitas vynely importiy ergere kai kiti miskuose salo dabar ir tas pats.
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių