- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
1924 m.: V.V.Čarneckis Lietuvoje 1924–1925 m. vadovavo Užsienio reikalų ministerijai.
-
1942 m.: V.V.Čarneckio nuotrauka iš jo baudžiamosios bylos.
-
1934 m.: Lietuvos pasiuntinio V.V.Čarneckio šeima Romoje. Iš kairės: duktė Liučija Marija, Eleonora Čarneckienė, sūnūs Petras, Vytautas ir Povilas, V.V.Čarneckis, vyriausias sūnus Algirdas.
-
1928 m.: būdamas Lietuvos pasiuntiniu Romoje, V.V.Čarneckis dalyvavo Kaune vykusioje Kariuomenės šventėje.
-
1928 m.: Lietuvos pasiuntinybėje Romoje sekretorius A.Staneika, pasiuntinys V.V.Čarneckis susitiko su Romos gubernatoriumi kunigaikščiu Spada Potenziani (centre).
-
1937 m.: V.V.Čarneckio iniciatyva Lietuva įsigijo šiuos rūmus pasiuntinybei Romoje.
Istorikės dr. Audronės Veilentienės monografija "Valdemaras Vytautas Čarneckis: "Esu savo tėvynės patriotas" grąžino garbę ir orumą šiam tinkamai iki šiol neįvertintam Lietuvos politikui ir diplomatui, visai tarpukario Lietuvos diplomatijai.
Stebina kruopštumas ir įžvalgos
Dr. A.Veilentienė, ketvirtį amžiaus tyrinėjanti Lietuvos valstybingumo ir diplomatijos istoriją, savo knygoje argumentuotai sugriovė mitą, kad V.V.Čarneckis buvo silpnas politikas ir diplomatas. Knygos autorė, anot istorikės dr. prof. Sandros Grigaravičiūtės, drąsiai polemizuodama su žinomais istorikais, išarė mažai arba visiškai netyrinėtus dirvonus Lietuvos diplomatinių santykių su Estija, Latvija istorijoje.
Sekdama V.V.Čarneckio veiklos pėdsakais jo, diplomato ir politiko, kelyje, dr. A.Veilentienė išnagrinėjo jaunos Lietuvos valstybės diplomatinius santykius su JAV, Didžiąja Britanija, Danija, Italija, Vatikanu, atidžiai ir kantriai kūrė įvairiapusį šios asmenybės portretą.
Pradedantiems studijuoti tarpukario Lietuvos diplomatijos istoriją studentams, matyt, pirmiausia reikėtų perskaityti būtent šią knygą. Monografija turi didelę išliekamąją vertę ne vien dėl apdorotos ir knygoje panaudotos gausios istoriografinės ir archyvinės medžiagos, bet ir dėl pakalbintų žmonių, kurių daugumą jau negrįžtamai nusinešė laiko tėkmė, dėl tarpukario politinių partijų leidinių, archyvuose gulėjusių ir anksčiau neskaitytų rankraščių analizės, surinktų nuotraukų gausos ir stulbinančio jų aprašymo kruopštumo.
Atkaklus derybininkas
Autorė knygoje per V.V.Čarneckio asmenybę atveria valstybės atkūrimo problemas, jos tarptautinio pripažinimo peripetijas ir interesų gynimą, sovietinę okupaciją ir jos padarinius, šio valstybės veikėjo ir jo šeimos gyvenimą bei tragišką pabaigą.
"Siekdama monografijjoje pateikti V.V.Čarneckio nuostatas svarbiausiais Lietuvos užsienio politikos klausimais, atskleisti jo vaidmenį, valstybei priimant svarbius sprendimus, suradau ir pateikiau daugybę tai iliustruojančių pavyzdžių. Na, tarkim, jis darė viską, kad 1925 m. Kopenhagoje vykusiose Lietuvos ir Lenkijos derybose dėl miško plukdymo Nemunu nebūtų pažeisti Lietuvos interesai, kad mūsų šalis nebūtų priversta užmegzti diplomatinius santykius su Lenkija, neatgavusi Vilniaus. V.V.Čarneckis parengė delegacijai griežtas instrukcijas, organizavo jų svarstymą ir priėmimą ministrų kabinete, nes savo darbe vadovavosi demokratiniais principais. Būtent todėl jis siekė visus svarbius užsienio politikos klausimus apsvarstyti ministrų kabinete ir Seimo Užsienio politikos komisijoje", – sakė dr. A.Veilentienė.
Trumpai, 1924–1925 m., vadovaudamas Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, jis užmezgė gerus santykius su Latvijos užsienio reikalų ministru Zigfridu Meierovicu: ministrai apsikeitė vizitais, buvo pasirašytos kelios ir pradėtos rengti kitos abiejų šalių bendradarbiavimui svarbios sutartys. Beje, V.V.Čarneckis dar prieš tai, t. y. 1924 m. būdamas pasiuntiniu Anglijoje, savo iniciatyva pradėjo organizuoti neoficialius pasitarimus su Latvijos ir Estijos pasiuntiniais.
Tik po dešimties metų, kai 1934 m. rugsėjo 12 d. Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, Stasys Lozoraitis oficialiai nurodė rengti tokius susitikimus.
Neeilinė sesuo
Dr. A.Veilentienė iš monografijos priede užrašytų prisiminimų, daugybės surinktų faktų ir faktelių SSRS jam sukurptos baudžiamosios bylos puslapių sudėliojo ir asmeninį V.V.Čarneckio, nepalikusio prisiminimų, portretą. Štai kelios jo gyvenimo detalės.
V.V.Čarneckis augo drauge su dviem seserimis. Viena iš jų, Aldona, 1919 m. buvo apdovanota Vyčio Kryžiaus ordinu už pagalbą atskleidžiant prolenkišką POW perversmą. Baigęs Suvalkų gimnaziją, V.V.Čarneckis studijavo Peterburge techniškuosius mokslus, buvo aktyvus lietuvių studentų draugijos, kuriai priklausė ir Jadvyga Chodakauskaitė, Jokūbas Šernas, Kazimieras Būga, Tadas Ivanauskas ir kt., narys.
Žmoną išsirinko Vašingtone
1918 m. grįžęs į Lietuvą, V.V.Čarneckis dalyvavo valstybės kūrimo darbe. Kai jis buvo išsiųstas su diplomatine misija į JAV, kur pakeitė pirmąjį Lietuvos pasiuntinį Joną Vileišį, Vašingtone besikuriančioje Lietuvos pasiuntinybėje susipažino su ten dirbusia stenografiste Eleonora Šaltenyte ir ją vedė 1923 m. Vestuvėse dalyvavęs dailininkas Antanas Žmuidzinavičius padovanojo jiems savo tapytą paveikslą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...