- Parengė Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tapytojos Adelės Pukelytės drobėse vienas svarbiausių elementų yra tvarka. Jokių paveikslo erdvėje besirangančių potėpių, spalvinių dėmių išsiliejimų ar nutekėjimų, virpančių linijų ar vibruojančių faktūrų. Tik lygūs paviršiai, rami geometrija ir nei pradžios, nei pabaigos neturinčios tiesės: kartais paveikslą padalijančios lygiai per pusę, kartais kertančios jį įstrižai, kartais lūžtančios netikėčiausiose kompozicijų vietose.
Subtiliomis, plonomis linijomis drobėse kuriamas ritmas – tolygus ir stabilus, nepriklausomas nei nuo pirmojo įspūdžio, nei nuo antrojo. Drobes gaubia ramybė, tokia, kokia įsivyrauja suvokus akimirkos laikinumą ir išjaučiant jos įspaudą sieloje. Detalės pasimiršta, o jausmai, lyg tos švarios plokštumos tapytojos paveiksluose, atsiveria ir išorės chaoso neliečiami, leidžiasi atpažįstami, prisijaukinami, sugyvenami.
Kaune gimusi jaunosios kartos menininkė A.Pukelytė, Vilniaus dailės akademijoje studijuoja tapybos magistrantūrą. Tapytoja yra dalyvavusi grupinėse parodose Prancūzijoje, Danijoje, Lietuvoje taip pat surengusi dvi personalines parodas Vilniuje, Naujamiestyje (Panevėžio r.). Jauna menininkė 2018-aisiais pradėjo bendradarbiauti su didžiausia privačia galerija Lietuvoje "Vartai". Šiuo metu tapytoja ruošiasi vasario 8 d. galerijoje "Meno parkas" į atidarymus pakviesiančioms parodoms – "Kontr–argumentas" ir "Between". Pastaroji – tai bendradarbiavimo su menininke One Maldonyte rezultatas, jau rodytas "Q" parodinėje erdvėje Kopenhagoje.
– Kaip manote, autoportretas – tai savęs suvokimo ar reprezentavimo erdvė?
– Labiau tarsi objektyvi savęs analizė, kuri geru atveju baigiasi savęs suvokimu.
– Ar "geras atvejis" yra prognozuojamas, ar ištinkantis netikėtai?
– Labiau netikėtai, praėjus šiek tiek laiko ir naujoms mintims susigulėjus galvoje.
– Kokie jūsų asmenybės bruožai atsiskleidžia šiame kūrinyje "47, 34"? Kodėl būtent jį prigretinote autoportreto žanrui?
– Kiekvienas mano darbas yra apie man svarbų įvykį. Paveikslas "47, 34" fiksuoja kūrinių visumą ir, galima sakyti, reziumuoja mano tapybos filosofiją – objektų sudėliojimą į jiems skirtas lentynas. Šis paveikslas ne tik vaizdu, bet ir pavadinimu man yra labai svarbus. "47, 34" – tokį kvadratinių metrų plotą užima mano namai – artimiausia man vieta.
– O kas yra namai? Tai labiau būsena ar erdvė, prieglobstis?
– Manau, kad visi trys raktažodžiai puikiai apibūdina namus. Namai gali būti būtent tai, ko tą akimirką reikia.
– Ar kūrinyje siekėte reflektuoti save kaip asmenį, ar meninėmis išraiškos priemonėmis perteikėte savo emocijas, būsenas, pajautas?
– Visuose darbuose yra mano atspindžių. Tačiau intensionaliai aš tapau patyrimus. Proceso metu susistyguoju emocijas, permąstau motyvų kilimo, kuriuos inspiruoja fiziniai objektai, aplinkybes. Užbaigtas paveikslas yra iki galo išmąstytas grynuolis.
– Ar tapant paveikslą "47, 34" buvo svarbu atkartoti realų vaizdą, ar eksperimentuoti, paliekant tik keletą atpažįstamų, asociatyvių detalių?
– Realus vaizdas man visada svarbus kaip pirminis impulsas, tačiau vėliau, tapant, stengiuosi atrasti kertines linijas, kurios leidžia žiūrovui suprasti vaizdą ir be detalių.
– Kuo rėmėtės pasirinkdama darbo spalvinę išraišką?
– Visada stengiuosi remtis natūra.
– Ar natūra žavi dėl savo pastovumo? Ar niekada nesinori, pasitelkus vaizduotę, jos pakeisti?
– Nedrįsčiau teigti, kad natūra pastovi. Ji nuolat keičiasi, ir tai padaro jos stebėjimą labai įdomų. Būtent kaita padedi pamatyti svarbius niuansus.
– Kokia yra fono reikšmė kūrinyje?
– Fonas – tai tik dar vienas paveikslo plotas, turintis savyje gausybę informacijos. Savimi jis prisideda prie paveikslo konteksto kūrimo.
– Šiame kūrinyje išryškėja praeities įvykių refleksijos, esamasis momentas ar ateities lūkesčiai?
– "47, 34" talpina tiek praeitį, tiek dabartį, tiek ateitį.
– Kurį teiginį – "tai mano darbas" ar "tai aš" – pagrindžia šis kūrinys?
– Tai aš.
– Nes esate namuose?
– Nes tapau savo namus. Ir taip atskleidžiu, kas man yra svarbu.
– Kuo šis kūrinys išsiskiria iš kitų jūsų darbų?
– Mažai mėlynos spalvos. (Juokauju, nors tai ir tiesa.) Šis diptikas universaliausias visoje mano darbų kolekcijoje. Jis nereflektuoja tam tikro įvykio, o bendrai aiškina mano kūrybą.
– Kaip per šį darbą suvokiate save jus supančio pasaulio kontekste?
– Mąstau apie save kaip apie tvarkytoją, bandančią kiekvienai minčiai atrasti vietą. Pasaulis man dažnai atrodo chaotiškas, todėl bandau nors mažą dalį jo išsigryninti. Manau, kad taip gyventi paprasčiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...