Šiandien turbūt kas trečia moteris yra vadinama fatališka arba nori tokia būti, teigia Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pastatyto miuziklo „Karmen“ režisierius Kęstutis Jakštas. Tačiau, jo nuomone, šių laikų fatališka Karmen yra priešingybė tikrajai Karmen.

„Tarp daugybės pilkų šiandieninių Karmen surasti mūsų Karmen, tokią, kokią norėtume matyti, kokia ji turėtų būti – herojiška, mylinti beatodairiškai, besąlygiškai, yra labai sudėtinga“, – mano K. Jakštas.

– „Karmen“ – viena dažniausiai pasaulyje statomų operų. Kaip Jums atrodo, kodėl? Kas šioje medžiagoje yra ypatinga?

– Jei kalbame apie Georges`o Bizet „Karmen“, tai tuo metu, kai atsirado ši opera, niekas nerašė operų apie prastuomenės gyvenimą. Tai apskritai buvo didžiulis įvykis pasaulyje. G. Bizet ilgą laiką nebuvo pripažintas – kaip gali eilinė čigonė tapti pagrindiniu personažu?

Be to, yra puikus Prospero Merimee apsakymas, yra Aleksandro Puškino eiliuota poema „Čigonai“, nuo ko viskas ir prasidėjo. Ta istorija yra rašyta, perrašyta įvairiais žanrais. Yra baleto pastatymų. Yra puikus Rodiono Ščedrino darbas, perdirbant G. Bizet. Yra ir miuziklo variantas – mano labai mėgstamo kompozitoriaus Franko Wildhorno, kuris ėmėsi šios temos.

Šiaip jis yra drąsus žmogus, rašo miuziklus labai populiarioms istorijoms, kaip, pavyzdžiui, Williamo Shakespeare`o „Romeo ir Džiuljeta”. Yra didžiulė rizika, nes ši istorija visiems gerai žinoma. Žinant, kokia kritika laukia ateityje, yra kur kas lengviau imtis nežinomos temos. Imtis nežinomos istorijos yra saugiau. Tada turi interpretacijos laisvę. Jei imiesi žinomos istorijos, kaip šiuo atveju „Karmen“, kurios siužetą visi žino, jį interpretuoti, pristatyti kokią nors versiją yra be galo sunku, nes visur turi atrasti tiesą: kad niekur nebūtų sumeluota, nebūtų kvaila, banalu ir pan.

Mus šioje situacijoje gelbsti tai, kad šiuolaikiniame miuzikle yra tik nedidelis fragmentas istorinės „Karmen“ – pačioje pradžioje, veiksmas tabako fabrike. O toliau veiksmas keliasi į šias dienas, į Ispaniją. Nors pagaliau tai gali būti net ne Ispanija, tų Karmen yra visur. Man atrodo, kad ir dramaturgas, ir kompozitorius labai šauniai sukūrė siužetą, labai stipri dramaturgija. Veiksmas vyksta šiomis dienomis, ir tie personažai tikrai atpažįstami šiandienos gyvenime.

Žmonių charakteriai per laiką nedingsta. Žmonės tik miršta, gimsta nauji, o charakteriai lieka. Yra likimo žmonės, kurie turi savo nubrėžtą kelią. Vieniems tas kelias ilgas, kitiems – visiškai trumpas, tretiems – vingiuotas. Šiuo atveju kalbame apie Karmen kelią – sudėtingą, vingiuotą, kupiną meilės ir galbūt – neapykantos, drąsos, išdidumo.

– Paminėjote, kad visi puikiai žino „Karmen“ siužetą. Kokį pagrindinės veikėjos Karmen charakterį matote Jūs?

– Be abejonės, istorija buvo rašoma apie fatališką moterį. Tuo metu buvo ir istorinių analogijų, apie kurias rašė. Jiems buvo šiek tiek lengviau, nes tų fatališkų moterų turbūt buvo labai nedaug. Vėlgi – ne visai žinau, kas telpa į tą sąvoką – „fatališka moteris“. Vieniems ji atrodo turinti vien tik neigiamas savybes, kitiems jos – sumaišytos su su teigiamomis savybėmis.

Sudėtingiausias dalykas yra tas, kad šiandien turbūt kas trečia moteris – fatališka arba nori tokia būti. Gal aš keistai pasakysiu, bet turbūt šių dienų Karmen – tų laikų Karmen priešingybė. Tarp daugybės pilkų šiandieninių Karmen surasti mūsų Karmen, tokią, kokią norėtume matyti, kokia ji turėtų būti – herojiška, mylinti beatodairiškai, besąlygiškai, yra labai sudėtinga.

Bet nelabai galėčiau Karmen atriboti nuo viso siužeto, kur šalia yra ir oponuojantys personažai, tokie, kaip Chosė, Gasija. Aš asmeniškai atsispyriau nuo žemėlapių. Atsiverčiau žemėlapį ir pasižiūrėjau į teritorijas – kur yra Andalūzija, iš kurios kilusi Karmen, pasižiūrėjau, iš kur yra kilęs Chosė.

Jis yra baskas. Štai pagal tuos regionus kūriau charakterius. Na, sakykime, baskų charakteryje yra užkoduotas tikėjimas. Tai yra perduodama iš kartos į kartą, kaip pas gruzinus – garbės suvokimas. Tikėjimas Dievu, garbe, visais tais dalykais. Karmen – Andalūzijos čigonė. Šie du, atrodytų, nesuderinami tautiniai bruožai, charakteriai staiga kartu susitinka kažkokioje kryžkelėje. Ir susitinka lemtingai.