- Ramūnas Čičelis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokiečių gamtininko Peterio Wohllebeno knygos "Paslaptingas medžių gyvenimas" ir "Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį" pasakoja apie tai, ką Vakarų civilizacijos žmonės intuityviai nujautė prieš daugiau nei du šimtus metų, kai Europoje vyravo romantizmo kultūrinė paradigma, atnešusi daug meno, kultūros ir mokslo šedevrų.
Būtent tada buvo sugalvota ir užrašyta žymioji prancūzų mąstytojo, rašytojo Jeano Jacqueso Rousseau frazė "Atgal į gamtą!", taip pasakant, kad žmonių kūrybingumas ir pozityvumas išsikvėpė – be gamtos kaip mokytojos, įkvėpimo šaltinio ir daugybės kitų teigiamų reiškinių priežasties ir postūmio romantizmo epochos žmogus niekaip negalėjo gyventi.
Sąmoninga meilė
Mūsų laikais, kai daug šnekama apie žmogaus ekologinę sąmonę, poreikį tausoti ir rūpintis gamta, minėtos knygos užpildo esminį žmonijos mąstymo tarpą: tam, kad galėtume išsaugoti aplinką – medžius ir gyvūnus – nepakanka vien iracionalios meilės ar imperatyvo saugoti, nes pirmiausia būtina suprasti medžius ir gyvūnus, ir tik tuomet galėsime jais tinkamai pasirūpinti.
P.Wohllebenas kaip gamtininkas ypatingas labiausiai tuo, kad savo patirtį, įgytą kelis dešimtmečius dirbant vienoje iš Vokietijos girininkijų ir stebint gamtą betarpiškai, sujungia su gausia moksline literatūra, kurioje esama išties neįtikėtinų naujovių, susijusių su medžių ir gyvūnų egzistencija. Taigi, minėtos dvi gamtininko knygos – tai unikalus savosios patirties ir kitų žmonių, daugiausiai mokslininkų, atliktų tyrimų išvadų sintezė.
Mokslo raidai būdinga tai, kad, prieš tyrimo išvadai tampant visuotiniu dėsniu, turi praeiti tam tikras laikotarpis, ir tik tada vienas ar kitas genialus (labiausiai požiūrių ir mąstymo pločiu bei gyliu) autorius tą išvadą sujungia su ankstesne moksline žinija, įkontekstina tai, kas nauja, ir tiesa tokiu būdu tampa objektyvi.
Visuotinė komunikacija
Knygos "Paslaptingas medžių gyvenimas" ir "Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį" atskleidžia, kad gamtos objektai bei gyvūnai tarpusavyje turi tam tikras bendruomenes ir net ištisas visuomenes. P.Wohllebeno nuopelnas, šiuo atveju, yra tas, kad jo veikalai papildo ir leidžia naujai interpretuoti pačias gamtos mokslų ištakas – būtent Charleso Darwino evoliucijos teoriją, pagal kurią, kaip manyta anksčiau, medžiai ir įvairios gyvūnų rūšys yra tik priešiški vieni kitiems, neva vyksta nuolatinė gamtinė kova už būvį ir išlikimą.
Ekologija – tai ne sumuštiniai ir salotos iš ekologinio ūkio, o mąstymas ir pažinimas to, kas yra aplink mus.
P.Wohllebenas atranda, kad gamtos objektai ir būtybės turi ne tik priešiškų paskatų, bet ir įvairių tarpusavio draugystės bei sugyvenimo formų – tai, kas, kaip anksčiau buvo teigiama, būdinga tik toms būtybėms, kurios turi išsivysčiusią centrinę nervų sistemą.
Medžiai, kaip ir gyvūnai, tarpusavyje nuolat kalbasi, bendrauja, reiškia emocijas, skausmą ir džiaugsmą. Vokiečių gamtininkas priartėja ir ima spręsti anksčiau mums atrodžiusią neįtikėtiną gamtos kaip kalbos problemą: įvairios cheminės medžių reakcijos, elektros impulsai, gyvūnų hormonai ir kiti veiksniai aptariamose dviejose knygose tampa rišlia kalba, kurią gamtoje skaityti gali kiekvienas.
Esminis skirtumas
Apskritai "Paslaptingas medžių gyvenimas" ir "Kaip gyvūnai jaučia ir supranta pasaulį" rodo, kad gamtos objektai ir būtybės yra išsivysčiusios ne prasčiau nei žmonės – tarp augalų ir gyvūnų esama netgi tam tikrų vertybinių, aksiologinių ir psichologinių sąmonės ženklų, kurie leidžia knygų autoriui apie gamtą – medžius ir gyvūnus – kalbėti taip, lyg būtų aptariamas ir analizuojamas žmonių pasaulis. Paralelė tokia stipri, kad beveik virsta tuo, kas literatūros mene vadinama personifikacija.
Visgi vienas esminis skirtumas tarp žmogaus ir gamtos išlieka – tai, ką senovės graikai filosofijoje vadino steigtimi, gamtos kūrinijai yra sunkiau pasiekiama. Medžiai ir gyvūnai labiau rūpinasi sauga – to, kas jau yra išsaugojimu bei tęstinumu. Kol kas visgi atrodo, kad tik žmogus geba sukurti tai, kas vadinama kultūros artefaktais – naujomis tikrovės formomis prabilti apie aplinkinę tikrovę bei save.
Gamtos formos vis dėlto lieka fiksuotos ir pavaldžios daugiau evoliucijos teorijai, nei kūrybingumo tikslams. Medžiai ir gyvūnai beveik niekada nesielgia taip, kad rastųsi tai, ko iki šiol nebuvo, dėl paties naujumo tikslo. Gamta, nors ir estetiška, pati estetinės sąmonės neturi.
Kauno technologijos universiteto ilgamečio profesoriaus Vitolio Sekliuckio knyga "Gamtos ir architektūros paralelės", išleista prieš kelerius metus, sudaryta iš gamtos ir architektūros statinių nuotraukų. Tai – fotografijų albumas, kaip ir P.Wohllebeno knygos, parodantis mums, kultūringoms būtybėms, kad, kai kalbame apie tai, kas apčiuopiama, žmogus kaip būtybė intuityviai kuria pagal gamtos pavyzdžius, kurie egzistuoja jau šimtus ar net tūkstančius metų.
P.Wohllebeno panoraminis žvilgsnis į medžius bei gyvūnus vertingas tuo, kad priverčia mus iš naujo apmąstyti žmogiškumo esmę, kelti filosofinius klausimus ir nepiktai pavydėti, kad gamtą po vokiečių gamtininko knygų pažįstame labiau nei patys save, todėl ekologija – tai ne sumuštiniai ir salotos iš ekologinio ūkio, o mąstymas ir pažinimas to, kas yra aplink mus, nes gyventi, mąstyti ir, svarbiausia, kurti galėsime tik tol, kol gamta liks pačiu tikriausiu įkvėpimo ir nuostabos šaltiniu. Jei elgsimės priešingai – naikinsime ir kontroliuosime gamtą dėl savųjų tikslų, mūsų laukia tik technologijų produkuojama tų pačių reiškinių ir daiktų dėl savo mechaniškumo kankinanti kartotė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...
-
Po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras13
Klaipėdoje šeštadienio vakarą gala koncertu atidarytas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. ...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...