- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prie neseniai apie save visai Europai pranešusios Maltos sostinės Valetos su tokiomis pat geromis žiniomis prisijungė ir Nyderlandų šiaurėje esantis Leuvardenas: abu miestai 2018-aisiais yra Europos kultūros sostinės.
Visą bendruomenę į kultūros sostinės programą Leuvardene pasišovę įtraukti jos organizatoriai tai pademonstravo jau atidarymo savaitgalį. Sausio 26-ąją 2018-iesiems parašytą himną dainavo visi regiono pradinių klasių moksleiviai, tą patį vakarą savo duris plačiai atvėrė regiono kavinės, muziejai, galerijos – čia buvo pasakojamos su juose esančiais objektais susijusios istorijos. Savaitgalio kulminacija tapo centrinėse miesto aikštėse vienu metu vykusi ceremonija, kurioje pasirodė chorai, orkestrai, aktoriai, netrūko fanfarų ir ovacijų.
Apie tai, kaip pasirengti metus truksiančiam vaidmeniui sekėsi olandams, pasakoja Leuvardeno, legendinės šnipės Matos Hari gimtinės, kurioje gyvena 100 tūkst. žmonių (Fryzijos provincijoje, kuriai priklauso miestas – beveik 650 tūkst.), meras Ferdinandus Johannes Maria Crone.
– Atidarymo savaitgalio įspūdį jame dalyvauti negalėjusiesiems perteikia fotografijos, o gal galite pasidalyti įdomiais skaičiais?
– Atidarymą rengė už Europos kultūros sostinės programą atsakingas fondas "LF2018", Leuvardeno savivaldybė, Fryzijos provincija ir teatro kompanija "Tryater". Mums padėjo per 200 savanorių, o iš viso Leuvardeno erdvėse pasirodė daugiau nei 2 500 muzikantų ir kitų menininkų bei atlikėjų.
– Kiek lankytojų sutraukė Europos kultūros sostinės atidarymo renginiai?
– Penktadienio vakarą, kai visame mieste buvo pasakojamos istorijos, dalyvavo per 20 tūkst., didžiojoje atidarymo ceremonijoje – per 40 tūkst. Kol kas skaičiuojame, kiek iš jų – užsienio turistai.
Mums labai malonu, kad šventėje lankėsi ir Nyderlandų karališkoji šeima – karalius Willemas Alexanderis ir karalienė Maxima, taip pat – Nyderlandų švietimo, kultūros ir mokslo ministrė Ingrid van Engelshoven, 1-asis Europos komisijos viceprezidentas Fransas Timmermanas, Maltos valstybės sekretorius Deo Debattista, Maltos ambasadorius Nyderlanduose Josephas Cole ir daug kitų aukštas pareigas užimančių politikų bei diplomatų.
– Kiek kainavo visas atidarymo savaitgalis?
– Europos kultūros sostinės atidarymo iškilmių biudžetas – 1,5 mln. eurų, iš jų 200 tūkst. eurų kainavo renginys "De Harmonie" koncertų salėje, kuri yra viena iš penkių didžiausių Nyderlanduose. Kompanijos "Tryater" sąmata didžiajam renginiui – 1,2 mln. eurų, ši įmonė taip pat prisidėjo prie atidarymo, pavyzdžiui, skirdama savo darbuotojus. Leuvardeno savivaldybė apie 100 tūkst. eurų skyrė viešajai tvarkai palaikyti.
– Kokie iššūkiai prieš atidarymą buvo įvardyti kaip didžiausi?
– Logistika, srautų valdymas, saugumas, veiksmų sinchronizavimas – atidarymo spektaklis vyko trijose pagrindinėse miesto aikštėse. Žinoma, trys pirmieji iššūkiai mums jau gerai pažįstami – pavyzdžiui, Leuvardene 2013 m. vyko beveik 500 tūkst. lankytojų per šešias dienas sutraukęs labdaros renginys "Serious Request". Be abejo, 40 tūkst. žmonių, tarp kurių – ir karališkoji šeima, pareikalavo itin didelio profesionalumo. Didžiuojamės ir atlikėjais, ir darbuotojais – visi prisidėjo prie fantastiško vakaro sėkmės.
Pagrindinė mūsų žinutė yra "Be jūsų negalime pradėti", ja raginame žmones įsitraukti, dalyvauti, keliame entuziazmą.
– Kokius kitus tikslus kėlėte atidarymo renginiams?
– Pagrindinė mūsų žinutė yra "Be jūsų negalime pradėti" ("Without you we cannot start"), ja raginame žmones įsitraukti, dalyvauti, keliame entuziazmą. Žinoma, šiais renginiais siekėme padidinti bilietų į kultūros sostinės renginius pardavimą. Dar neturiu tikslių skaičių, bet jau žinau, kad jie tikrai geri, pardavimas šoktelėjo jau kitą dieną po atidarymo.
– Kiek prie Europos kultūros sostinės atidarymo organizavimo prisidėjo pats miestas?
– Už meninę renginio kokybę buvo atsakinga kultūros sostinės komanda, fondas "LF2018" bei teatro produkcijos kompanija "Tryater". Miestas pasirūpino logistika, eismo srautų valdymu ir saugumu. Rinkodara ir komunikacija užsiėmėme visi bendrai – kultūros sostinės komanda, miestas ir regionas. Žiniai skleisti visapusiškai išnaudojome visų mūsų socialinės medijos kanalus, kvietėme tai daryti kitas regiono įstaigas, taip pat kultūros sostinės partneriai yra nacionalinė Nyderlandų televizija NPO ir žiniasklaidos grupė "NDC Mediagroep".
– Kaip vyko bendravimas su miestiečiais?
– Iš tiesų mes, kaip miestas, taip pat regiono atstovai bei kultūros sostinės organizacinis komitetas, su gyventojais bendravome labai daug. Laikraščiai, internetas, socialiniai tinklai... Leuvardene yra skambučių centras, kuris irgi buvo įtrauktas į šį reikalą. Gyventojai į kultūros ir logistikos darbuotojus turėjo galimybę kreiptis tiesiogiai. Siekėme, kad gyventojai būtų išklausyti, kad nebūtų nesusipratimų dėl, tarkime, uždarytų gatvių, taip pat – kad švente džiaugtis galėtų visi, taip pat ir žmonės, turintys negalią.
– Kiek sulaukėte užsienio žiniasklaidos dėmesio?
– Apie atidarymą pranešė apie 75 čia apsilankę žurnalistai, atstovaujantys 30 tarptautinių žiniasklaidos kanalų. Apie 100 reporterių – iš Nyderlandų, Belgijos, Vokietijos. Beje, per 2017-uosius apie bendrą Leuvardeno miesto ir Fryzijos regiono Europos kultūros sostinės projektą užsienyje skelbta daugiau nei 600 kartų.
– Kiek truko pasirengimas atidarymui, kada buvo paskelbta visa 2018-ųjų renginių programa?
– Programą paskelbėme spalio 3-iąją, likus maždaug 100 dienų iki starto. Tiesa, ji nuolat pildoma, naujų renginių gali atsirasti kasdien. Pavyzdžiui, Daan Roosegarde projektas "Waterlicht" pridėtas tik sausį, planuotas vasario 1–3 d.
Pasinaudodamas proga kviečiu šiemet būtinai apsilankyti Fryzijoje! Pavyzdžiui, rugpjūčio 17–19 d., kai į Leuvardeną atvyks gatvės teatro trupės "Royal De Luxe" milžinai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...