- LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tradiciją pašiepti kitatautį, kitaip kalbantį, besielgiantį, kitaip apsirengusį ar kitos religijos žmogų Lietuvoje egzistuoja nuo senų senovės, LRT RADIJUI sako etnologas Rimantas Balsys.
Anot jo, pašiepimu, kai per Užgavėnes vaizduojami žydai ar romai, Lietuva neišsiskiria iš kitų valstybių. Su tuo nesutinka žurnalistas Paulius Gritėnas. Jo teigimu, toks paaiškinimas ir kitų humoristinių situacijų pateikimas primena bandymą išsisukti iš situacijos.
Anot Klaipėdos universiteto profesoriaus etnologo R. Balsio, pirmiausia derėtų atkreipti dėmesį tai, kad Lietuva, vaizduodama įvairius personažus ar realius žmones, neišsiskiria iš kitų Europos ar net pasaulio valstybių.
„Galime rasti labai panašių pavyzdžių. Štai, išrinkto prezidento Donaldo Trumpo atvejis – pagamintas kilimėlis su jo atvaizdu, į kurį leidžiama valytis kojas. Jeigu ką nors panašaus padarytume Lietuvoje, turbūt apsiverstų žemė“, – svarsto etnologas.
Jo teigimu, nėra skirtumo, ar vaizduojamas JAV prezidentas, ar tautinė grupė, tiesiog minėtu atveju pasirinkta vaizduoti vieną asmenį.
„Pirmiausia apskritai reikėtų kalbėti apie tradiciją persirenginėti, ką tai reiškia, kokia to prasmė ir kaip istoriškai visa tai susiformavo. Persirengimo tradicija – sena kaip pasaulis, žinoma visose tautose. Dažniausiai tai yra elementari, paprasta opozicija – savas ir svetimas arba savas ir kitas, arba šis ir anas pasaulis. [...] Tokiame kontekste arba su tokiu požiūriu reikėtų traktuoti visus mūsų persirengėlius, o ne kaip įžeidimą tautai ar paskiram asmeniui“, – pabrėžia R. Balsys.
Su tokia nuomone nesutinka P. Gritėnas. Anot jo, persirengimo tradicija iš tiesų egzistuoja seniai, tačiau vis tiek kyla klausimas – kaip vaizduojame būtent tautines mažumas istoriniame kontekste. „Istorinis kontekstas ir žydų, ir romų tautinių bendruomenių toks, kurio po Antro pasaulinio karo ir apskritai antisemitizmo proceso niekaip negalime nubraukti. Tai reikia turėti galvoje. Vaizduodami žydus kaip vaikų grobėjus, dantis šiepiančius piktus personažus, kurie, neužmirškime, eina vienoje minioje su velniais ir raganomis, blogio projekcijomis, nešame tą patį kodą, kuris, mano manymu, lėmė Antro pasaulinio karo įvykius“, – įsitikinęs P. Gritėnas.
„Užgavėnes švenčia ir tie, kuriems tas žydas galbūt bus pirmas žydas, pamatytas gyvenime. Šie žmonės projektuos tą žydiškumą ir tautinės bendruomenės provaizdį į tai, ką pamatė šventėje, nepaisant to, kad toks vaizdavimas šališkas.
Pasak R. Balsio, jei jau imama kalbėti apie istorinį kontekstą, tuomet galima dėmesį atkreipti ir į senesnius Lietuvos istorijos laikus, kai XIII a. Mindaugas į Lietuvą atvykti pakvietė ir žydus, ir kitas tautas. „Nuo to laiko galime matyti, kad tradicija pašiepti, pajuokti kitą kartą, kitatautį, kitaip kalbantį, besielgiantį, apsirengusį, kitos religijos žmogų egzistuoja visais laikais. Lygiai taip pat pašiepiami ir lietuviai. Paprastas pavyzdys – Latvijos pusėje užrašyta sakmė – anapus upės gyvena lietuvė, ji yra ragana. Lietuvoje ta pati sakmė pasakojama atvirkščiai – anapus upės gyvena latvė, ji yra ragana. Suprantate, visada taip bus“, – sako R. Balsys.
Jo tvirtinimu, keičiantis laikams būtų galima siūlyti uždrausti ir kitokius pokštus: „Aš tada siūlyčiau uždrausti ir anekdotus pasakoti vieniems apie kitus, turiu omenyje anekdotus apie etnografinius regionus, kaip žemaičiai juokiasi iš dzūkų, dzūkai iš suvalkiečių, o suvalkiečiai iš aukštaičių ir žemaičių. Turėsime precedentą, ko gero, kokio pasaulyje nėra buvę.“
Tokių pokštų – anekdotų apie etnografinius regionus ir tautinių mažumų vaizdavimo – sugretinimas, pasak P. Gritėno, panašėja į bandymą išsisukti iš situacijos: „Niekas neprašo uždrausti anekdotų, niekas net neprašo uždrausti paties personažo. Su personažo egzistavimu viskas gerai. Jis parodo, kad tokia kultūra egzistuoja. Klausimas – kaip tai vaizduojama. To paties Ramūno Karbauskio socialinių tinklų paskyroje matėme nuotrauką, kurioje žydai vaizduojami kaip nacių Vokietijos propagandoje.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga2
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka17
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...