Quantcast

Atrasta formulė, padedanti parašyti bestselerį

„Niujorką mylėjau su tokia pat beprotiška aistra, kurią saugojau tik dar vienam dalykui gyvenime“ –  maždaug toks sakinys, teigiama, patrauktų milijonų skaitytojų dėmesį visame pasaulyje. 

Galbūt ir esate vienas tokių. Tuo atveju galbūt net ir atpažinote, kad šis sakinys iš Silvijos Day knygos „Atskleisk mane“, kuri kaip ir kitos autorės „Crossfire“ serijos dalys tapo bestseleriais.

Daugybė rašymo pamokų, dėmesį prikaustantis pirmasis sakinys yra būtini komponentai bestseleriui. Taip teigia Jodie Archer ir Mathew Jockersas, autoriai parašę knygą „Bestselerio kodas“. Autoriai kartu su S. Day knygomis pasirinko Toni Morrison, Virginios Woolf knygas ir priėjo prie išvados, kad pirmasis sakinys knygoje yra be galo svarbus. 300 puslapių istorijos konfliktas turėtų būti užkoduotas pirmuose 20 ir mažiau žodžių, sako „Bestlerio kodo“ kūrėjai.

Ir nors J. Archer yra redaktorė, o M. Jockeris – anglų kalbos profesorius, jų pasiūlymai bestseleriui sukurti grįsti netradiciniu būdu – ne patarimais iš asmeninės patirties, bet algoritmu. Tyrimui pasitelkta 20 tūkst. novelių, išleistų per pastaruosius 30 metų. Per penkerius tyrimo metus buvo išanalizuotos knygų temos, veiksmas, veikėjai, rašymo stilius. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad žodžiai „reikėti“, „norėti“, „daryti“ bestseleriuose naudojami du kartus daugiau nei kiti žodžiai. 

„Bestselerio kodo“ autoriai teigia, kad jų atrasta formulė gali parodyti, ar kūrinys taps „New York Times“ bestseleriu, ar ne. Galbūt daug ką gali nustebinti ar papiktinti, tačiau sukurtas algoritmas, teigiama, veikia 80 proc. tikslumu, mat jis buvo patikrintas su keliais bestseleriais tapusiais kūriniais.

Žinoma, jau seniai egzistuoja nusistovėjęs kanonas, kaip reikia rašyti gerą kūrinį – reikia koncentruotis ne tik į siužetą, bet ir į konkrečias situacijas, kurios nuolat kurtų intrigų. Taip pat tvirtinama, kad bestseleris privalo turėti ir gilių poteksčių. Pavyzdžiui, kaip Emmos Donoghue novelė „Kambarys“, kuri yra ne tik apie motiną ir vaiką, įkalintus kambaryje, bet ir apie motinos begalinę meilę vaikui.

Daugelis tokių patarimų jau buvo žinoma, tačiau „Bestselerio kodo“ kūrėjai surinko duomenis, sukūrė grafikus, kurie atskleidė tam tikras netikėtas detales. Pavyzdžiui, manyta, kad erotiniai romanai dažnai tampa bestseleriais būtent dėl savo erotiškumo. Prisiminkite „50 pilkų atspalvių“ sėkmę. Tačiau J. Archer ir M. Jockerio algoritmas parodė, kad dominuojanti tema, kuri iš viso užima 21 proc. knygos turinio yra ne erotika, bet žmonių artumas, antroji dominuojanti tema – atviras pokalbis ar emocionalios diskusijos.

Kai kurie skeptikai teigia, kad net jei toks bestselerio algoritmas ir pasiteisintų, rašymas remiantis formulėmis, sumažintų rašytojų kūrybingumą ir daugiau primintų matematiką. Maža to, ekspertai tikina, kad patekimas į bestselerių sąrašus nebūtinai atskleidžia knygos gerumą ir kokybę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių