Kino ir teatro aktorė, režisierė Danutė Juronytė-Zelčiuvienė pirmadienio popietę amžinojo poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse. Iš Nacionalinio Kauno dramos teatro išnešamą urną aktorės gerbėjai, bičiuliai ir bendražygiai išlydėjo plojimais.

D. Juronytė-Zelčiuvienė šiemet būtų šventusi 82-ąjį gimtadienį, tačiau praėjusį penktadienį ją pakirto liga.

„Ji buvo be galo talentingas žmogus, sukūrusi nuostabiausių vaidmenų, be galo graži, aristokratiško veido“, – apie kolegę kalbėjo aktorė Gražina Balandytė.

Ji prisiminė, kaip D. Juronytės vyras Leonardas Zelčius žmoną parsivežė iš Panevėžio, gavęs teatro vadovo Juozo Miltinio sutikimą.

Pasak D. Juronytės bendražygių, aktorė kovojo su onkologine liga, pastaruoju metu buvo beatsigaunanti, bet ją palaužė gripas. 

Menininkė gimė 1933 m. Kaune. Per karą su šeima gyveno Vilniuje, po to persikėlė į Panevėžį. 1949 m. įstojo į Panevėžio teatro dramos studiją, vadovaujamą režisieriaus J. Miltinio. Nuo 1951 m. dirbo Panevėžio dramos teatre, nuo 1954 m. buvo Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė, režisierė. Sukūrė apie 80 vaidmenų teatre, kino ir televizijos filmuose, Kauno dramos teatre pastatė spektaklius: Inger Hagerup „Stiklinė arbatos su citrina“ (2009),  Juhan Smuul „Svečiuose pas pulkininko našlę“ (2005), „Randor Kvit, arba Kas gudresnis“ (1998), Aldona Liobytė „Meškos trobelė“ (1998), Birutės Pukelevičiūtės „Dar kartą atsigręžiu“ (1996).

Ilgame kūrybiniame kelyje D. Juronytė dirbo su režisieriais H. Vancevičiumi, J. Jurašu. J. Vaitkumi, G. Padegimu ir kitais. Įsimintiniausi vaidmenys: Helia „Ponios Dulskos moralė“ (1955m.), Aucė „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ (1956m.), Kristina spektaklyje „Herkus Mantas“ (1957m.), motina Keit – „Visi mano sūnūs“ (1962m), Magdalena – „Bernardos Albos namai“ (1964m), Goda – „Kaimas kryžkelėje“ (1965m.), Marija Bežat – „Moljeras“ (1968m.), Aura „Šventežeryje“ (1970 m.), Rožė Kumpytė – „Dobilėlis penkialapis“ (1973 m.), Aleksandra  – „Švitrigaila“ (1975 m.), Sofija – „Paskutinieji“ (1978 m.).

Aktorė žiūrovams gerai pažįstama ir iš kino filmų bei televizijos spektaklių. Dar ir šiandien daugelis žino Angelę iš filmo „Birželis vasaros pradžia“ (rež. R. Vabalas, 1969 m.), Konstanciją – „Tadas Blinda“ (B. Bratkauskas, 1972 m.), Rūtą „Suaugusiųjų žaidimai“ (rež. A. Kundelis, 1967 m.), Kalvaitienę „Žentas“ (rež. M. Karklelis, 1976 m.).  Aktorė įkūnijo ne vieną įsimintiną televizijos serialų heroję:  Sofi „Būkit kaip saulė“ (rež. M. Jevodokimovas, 1985 m.), Karalienę „Vilius Karalius“ (rež. V. Bačiulis, 1985 m.). Taip pat drauge su sutuoktiniu L. Zelčiumi nuo 1993 iki 2000 m. filmavosi gerai žinomame televizijos seriale „Giminės“.

2013 m. aktorė apdovanota „Fortūnos“ statulėle  už nuopelnus Lietuvos teatrui bei Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos apdovanojimu „Nešk savo tiesą ir tikėk“.