Antradienį Kristupo vasaros festivalį pratęs koncertas šv. Kotrynos bažnyčioje "200 metų iki Piazzollos". Jame svečiuos trys viešnios iš Islandijos, įrodysiančios, kad ugnies užtenka ir šiaurės šalims.

Nieko nebestebina tango, šokamas aistringųjų pietiečių, tačiau ar šaltojoje šiaurėje užtenka ugnies šiam šokiui? Ekspresyvi, dinamiška melodija – tai, ko reikia aistrai išlaisvinti, o santūrūs ir rimti šiauriečiai, atrodo, su tokia muzika neturi nieko bendro.

Tačiau Islandija – šalis, apie kurią dažniausiai žinoma tik tiek, kad ten yra geizerių ir neištariamo pavadinimo ugnikalnis – pasiruošusi nustebinti net ir visko mačiusius; iš karštu temperamentu nepasižyminčios šiaurės atkeliausiančios viešnios ketina sugroti tokį tango, kuris gėdos nepadarytų tikram argentiniečiui.

Liepos 13 dieną Šv. Kotrynos bažnyčios skliautus sudrebins Reykholto fortepijoninio trio atliekama kamerinė muzika, sužavėsianti ne vieną klausytoją – atliekamos muzikos paletė bus labai spalvinga, sudaryta iš skirtingų epochų kūrinių, todėl kiekvienas tikrai atras kažką mielo savo širdžiai. „200 metų iki Piazzollos“ programa atrodo lyg šokinėjimas per laikmečius, rodančius, ką jie turi geriausio.

Reykholto fortepijoninį trio, dažnai pavadinamą islandų kultūros ambasadoriumi, sudaro trys žavios mūzos, kurių atliekamos melodijos, nors ir parašytos vyrų, įgyja moteriško subtilumo ir jausmingumo. Gurmanams nesvetimi praeities genijai – Reinholdas Gliere, Dmitrijus Šostakovičius ir Liudvikas van Bethovenas – moteriškose rankose atsiskleidžia kiek netikėtu rakursu, galinčiu nustebinti ilgam.

Vakarą vainikuos argentiniečio kompozitoriaus Astoro Piazzollos sukurti tango. Vaikystę muzikas praleido Niujorke, šiame mieste jį auklėjo bei įkvėpė džiazas ir Bacho muzika, jau subrendus įtakoję jo kūrybą. Vėliau jis grįžo į Argentiną, čia pasinėrė į muziką ir sukūrė melodijas, gyvenančias žmonių širdyse iki šiol.

Itališko kraujo turintis A. Piazzolla sugebėjo natomis išreikšti jausmus, aistrą, visą savo patyrimą, sukaupta įvairiuose pasaulio kraštuose ir Argentinos dvasią, mums tokią tolimą bei egzotišką. Savo tėvynėje gavęs pravardę „El Gran Astor“ (Didysis Astoras), kompozitorius laikomas tradicinės tango muzikos revoliucionieriumi, savo kūryboje sujungęs pašėlusio džiazo ir klasikinės muzikos elementus bei tokiu būdu sukūręs „naująjį tango“. Metams bėgant, A. Piazzolla vis labiau manė, kad tango muzika skirta ne šokti, o klausytis, todėl klausytojams, turintiems tvirtą nuomonę apie tango, jo kūryba gali pasirodyti labai netikėta ir novatoriška.