Uostamiesčio Baroti galerija dabar panaši į jos savininko keramiko Isroildžono Baroti kūrybines dirbtuves. Ir ne tik dėl to, kad joje eksponuojama šio dailininko darbų paroda.

Gimtinės aidas

Ta proga į savo galeriją iš čia pat, už kelių žingsnių esančių dirbtuvių Isroildžonas sunešė beveik visus baldus, įrankius, molio žiedimo įrangą, net senutėlį kilimą prie durų patiesė. Sako, taip norėjęs atkurti savųjų dirbtuvių atmosferą ir radęs būdą netradiciškai, kitaip parodos lankytojams pateikti naujausius savo kūrinius.

Parodą autorius pavadino „Suzani“. Dailininko gimtojoje Tadžikijoje tas žodis reiškia siuvinėjimą adata. Senovėje šia technika tadžikų ir visos Persijos moterys rankomis siuvinėjo kilimus ir staltieses, jais puošdavo namus, taip pat ja siuvinėtais rūbais puošdavosi pačios. Praėjusią vasarą I.Baroti aplankė gimtinę ir ten įsigijo keletą šimtamečių suzani. Anot jo, ne tik savos širdies džiaugsmui, bet turės ir ką kaip prisiminimą apie save palikti vaikams bei anūkams. Tadžikijos muziejuose bei pas tenykščius kolekcininkus jam teko matyti daugybę nuostabių suzani pavyzdžių. Dailininką ši archajiška technika įkvėpė naujai modernios keramikos kūrinių serijai.

Pirmąsyk – plokštuminiai

Jo keramikos suzani, išeksponuoti ant galerijos sienų, suprantama, mažai kuo primena šią archajišką siuvinėjimo techniką. Tie pano, kuriems juodą ir baltą molį teko tarkuoti tarka, kad išgautų įdomesnę faktūrą, – tik autoriaus improvizacijos šia tema, netikėčiausiomis spalvomis glazūruoti naujų kūrybinių ieškojimų vaisiai.

Jis pirmąsyk sukūrė plokštuminių darbų seriją. Sako, kad vis rūpi padaryti kažką naujo, kitaip, negalėtų iš molio lipdyti tik indų ar galvų. Todėl jo keramikoje jau senokai atsirado skulptūrinė plastika, figūros. Kita parodos dalis skirta joms. Ant stalo, spintelių ir lentynų lyg atsitiktinai išdėliotos glazūruotos šamotinio molio skulptūros – „Jis” ir „Ji”, „Balta moteris”, „Raudonas kiaušinis”, „Šauksmas”, „Torsas“, „Patisonai“, „Bitė“, „RytMart“. Pastarojoje menininkas įamžino savo bičiulį tapytoją Rytį Martinionį su jo paveikslų mėgstamiausiu personažu – mėlynu zuikiu. Isroildžonas juokėsi, kad ir kituose parodos eksponatuose jos lankytojai rado panašumų į jo draugus dailininkus. Nei paneigė, nei patvirtino. Jam smagu, kad susidomėjimas šia ekspozicija toks didelis, jau beveik trečdalis darbų arba nupirkti, arba rezervuoti. Jie papuoš privačius ir visuomeninius interjerus.

Molis nesunkus

Paroda tebevyksta, o keramikas jau nekantrauja grįžti į savo dirbtuves, turi naujų idėjų, nori išbandyti, ką sumanė. Bet negali. Jose dabar vyksta remonto darbai. Šypsosi, kad ir paroda – labai laiku, proga – apsišvarinti, susitvarkyti, tie seni baldai iš ekspozicijos keliaus į šiukšlyną. Į dirbtuves grįš (jei grįš) tik menai. Jam negaila, kad jie iškeliauja. Juk gyvena iš kūrybos.

„Tobulinsiu tuos savo suzani, žaisiu toliau su figūromis. Ir pano darysiu, tik kitaip, jau sugalvojau ir kaip, kad degant krosnyje neskiltų“, – kalbėjo beveik tris dešimtmečius Klaipėdoje gyvenantis ir kuriantis keramikas I.Baroti, šia paroda „pamojuodamas ranka“ savo 55-ajam gimtadieniui. Pernai rudenį nespėjo kaip reikiant čia atšvęsti, tai dabar jau paskutinis akcentas padėtas – „Suzani“ paroda atidaryta. Emocionaliai rytietiška, šiuolaikiškai europietiška, net smagiai lietuviška, šmaikšti, profesionali ir meistriška. Čia molis, tapęs menu, visai nesunkus, akį traukia kokybiškai novatoriškais, konceptualiai brandžiais autoriaus kūrybiniais sprendimais. Paroda veiks iki kovo 7-osios.

Vizitinė kortelė

I.Baroti gimė 1957 m. Nov miestelyje Tadžikijoje.

1979–1984 m. studijavo keramiką dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje.

Nuo 1985 m. gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Dailininkas yra surengęs 11 personalinių keramikos parodų – Klaipėdoje, Vilniuje, taip pat Olandijoje ir Danijoje.

Dalyvavo keliose dešimtyse jungtinių meno projektų Lietuvoje ir užsienyje.

Lietuvos dailininkų sąjungos (1990) ir Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos (1997) narys.