- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šeštadienį Šakių rajone, Griškabūdyje, atidengiamas paminklas lietuvių kalbos normintojui Jonui Jablonskiui.
Skulptoriaus Romo Kvinto sukurtas paminklas miestelio aikštėje bus atidengtas švenčiant Kalbos dieną, pranešė Šakių rajono savivaldybė.
J.Jablonskis – bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas, jos pagrindų kūrėjas, pirmasis bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir rašomosios kalbos teoretikas, jos mokslo kūrėjas.
Slapyvardį Rygiškių Jonas pasirinkęs J.Jablonskis gimė 1860 metais Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio.
1880 metais aukso medaliu jis baigė Marijampolės gimnaziją ir kaip valstybės stipendininkas įstojo į Maskvos universiteto istorijos ir filosofijos fakultetą, kur baigė klasikinės filologijos studijas. Universitete profesorių paskatintas, ėmė tyrinėti lietuvių kalbą. Pagrindinis jo darbas grįžus atostogų į Lietuvą būdavo rinkti kaimuose kalbos ir tarmių pavyzdžius.
Nuo 1889 metų J.Jablonskis rašė į „Varpą“, dirbo kalbos klausimais, taisė ir kitų autorių straipsnius. 1894 metų vasarą, prisidengus naujagimės Onos krikštynomis, Jablonskių bute vyko varpininkų suvažiavimas. Vykstant lietuvių nacionalinio judėjimo, spaudos ir jos bendradarbių persekiojimui, valdžios dėmesį patraukė gimnazijos mokytojo J.Jablonskio veikla.
1902 metais jis, apkaltintas didelėje lietuviškos spaudos draudimo byloje, buvo ištremtas į Pskovą. Čia kalbininkas dirbo prie brolių Juškų žodyno.
1904–1906 metais Vilniuje Jablonskis dirbo Vilniaus žinių ir Lietuvos ūkininko redakcijose, knygų leidimo bendrovėje „Aušra“, taisė knygelių kalbą, redagavo vertimus.
Atgavus lietuvišką spaudą, J.Jablonskis, susirūpinęs gimtąja kalba, subūrė jaunuomenę vertėjauti. Jis redagavo Žemaitės raštus, o 1900 metais parengė vieną reikšmingiausių savo darbų – Lietuviškos kalbos gramatiką, kurią išleido Petro Kriaušaičio slapyvardžiu.
1911 metais Jablonskis Rygiškių Jono slapyvardžiu išleido „Lietuvių kalbos sintaksę“, o po metų – „Rašomosios kalbos dalykus“. Taip pat parengė ir išleido lietuvių kalbos skaitinius „Vargo mokyklai“, vadovėlį „Aritmetika.Mokslo pradžia ir terminai“, „Mūsų žodynėlį“.
1922 metais pasirodė jo Lietuvių kalbos gramatika, 1925 metais - Lietuvių kalbos vadovėlis, 1928 metais - Linksniai ir prielinksniai. Tuo metu išėjo 234 jo straipsniai kalbos klausimais.
J.Jablonskio darbo, jo parašytų vadovėlių dėka įsigalėjo dabartinės lietuvių kalbos gramatinė ir fonologinė sandara, padėti sintaksės mokslo pagrindai.
Nuo 1919 metų apsigyvenęs Kaune, nepaisydamas ligos, J.Jablonskis nenutraukė savo darbo ir, 1922 metais įsikūrus Kauno universitetui, dar trejus metus skaitė lietuvių kalbos paskaitas. Kaip rašo amžininkai ir jo buvę mokiniai, iki paskutiniųjų savo gyvenimo dienų, jau nebegalėdamas valdyti rankų ir pats rašyti, J.Jablonskis sutelkė aplink save būrį padėjėjų entuziastų kalbininkų, kurie ir užrašė didžiojo kalbininko paskutiniųjų metų vertingas mintis ir patarimus toliau puoselėjant lietuvių kalbą.
J.Jablonskis mirė 1930 metais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka1
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Autizmo paliesta škotų rašytoja E. McNicoll: švente ir džiaugsmu aš paverčiau savo skausmą
Londone gyvenanti vaikų rašytoja škotė Elle McNicoll labai gerai žino, ką reiškia būti kitokiam. „Išgyvenau daug fizinių ir emocinių patyčių, daug žiaurių vardų, – prisipažino į geriausių „The Times&...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Lietuvos fotomenininkų sąjungai pirmininkaus V. Samulionytė
Nacionalinėje dailės galerijoje pirmadienį vykusiame Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) suvažiavime jos pirmininke ketverių metų kadencijai paskirta Vilma Samulionytė. ...
-
Atsiliepimuose apie dokumentinį filmą „Prezidentas“ – itin asmeninės patirtys8
„Filme mažai politikos, daug žmogaus“, – taip režisierės Giedrės Genevičiūtės ir žurnalistės Daivos Žiemytės-Bilienės dokumentinį filmą „Prezidentas“ įvertino televizijos laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis. &Scaro...
-
Seimas linkęs sudaryti galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties5
Parlamentas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties. Tokiu atveju šį apdovanojimą atsiimtų mirusio šeimos nariai ir artimiau...
-
Rašytojas S. Rushdie išleido memuarų knygą, kurioje pasakoja apie pasikėsinimą jį nužudyti2
Antradienį pasirodžiusioje Salmano Rushdie memuarų knygoje „Knife“ („Peilis“) pasakojama apie kone mirtiną peilio dūrį viešame renginyje 2022 metais, po kurio rašytojas liko aklas viena akimi, ir apie jo gijimo keli...
-
Kviečiama teikti kandidatūras apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2024“ balsuotojų komisijai
15-ųjų Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ organizatoriai kviečia industrijos atstovus teikti kandidatūras balsuotojų komisijai. Balsuotojų komisija išrinks laureatus kiekvienoje kategorijoje iš atrankos komisij...
-
Šimtmečio Dainų šventė: laukti tarsi Kalėdų
Vasarą vyksiančios šimtmečio Dainų šventės organizatoriai ragina jau dabar gyventi šventės nuotaikomis, laukti jos kaip Kalėdų ir svarsto apmokestinti kai kurias repeticijas. Šimtmečio Dainų šventė „Kad giria...