Be jokios progos. Tiesiog šventė visiems. Tokią savo kūrybos gerbėjams ir kolegoms surengė klaipėdietė grafikė Laima Gedvilaitė-Sakalauskienė, atidarydama asmeninę kūrinių parodą Prano Domšaičio galerijoje.

Iki vasario 24-osios joje galima apžiūrėti beveik 60 dailininkės darbų – įvairiomis technikomis atliktų grafikos estampų, piešinių ir objektų, autorės sukurtų per kelis pastaruosius dešimtmečius. Jų ekspoziciją ji įvardijo dviem žodžiais – „Kasdienybės valandos“.

Susirinkusiesiems į vernisažą grafikė papasakojo apie savo kūrybos kasdienybę, jos anksčiau nuolat naudotas oforto, akvatintos, mecotintos, monotipijos, kongrevo ir mišrias technikas, pastaraisiais metais pamėgtą linoraižinį. Parodoje nemažai ofortų, kuriuos dabar grafikai kuria vis rečiau, nes tai ypač daug laiko, darbo ir kruopštumo reikalaujantis procesas. Laima sakė dar šioje srityje nepadėjusi taško. Bet jį padėjo savo pedagoginiame darbe. 36 metus ji mokytojavo Klaipėdos vaikų dailės mokykloje (dabar – Adomo Brako vaikų dailės mokykla), tik antri metai yra nuo šio darbo laisva. O anie 36-eri, jos teigimu, buvo atidėtas laikas – kūrybai jo tuomet vis stigo, nes stengėsi būti gera dailės mokytoja, negalėjo dirbti bet kaip.

Todėl Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1972-ųjų L.Gedvilaitė-Sakalauskienė negali pasigirti daugybe autorinių parodų, surengė jų gal dešimtį. Nors dažnai jos vieną kitą grafikos kūrinį buvo galima pamatyti jungtiniuose teminiuose dailės projektuose. Tačiau iš jų maža ką žinojome apie visą jos kūrybą. Vis dėlto tokios apimties retrospektyva – pirmoji, ir ji atskleidė neregėtai platų šios dailininkės meno diapazoną. Net kolegos nustebo, kiek daug ir įdomaus Laima yra sukūrusi.

Mintis apie tokią parodą jai kilo kraustantis iš vienos dirbtuvės į kitą. Perkilojo, pasižiūrėjo į savo darbus iš naujo... Apskritai, kaip pastebėjo parodos organizatorė P.Domšaičio galerijos vedėja dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, Laima yra aistringa keliautoja – prie jūros, po Lietuvą ir pasaulį. Jos grafikoje –  tai labiau kelionės į save refleksija. Ir Laima labai gera stebėtoja – tuo galima įsitikinti parodoje.

„Grafikės estampų, piešinių motyvai atrodo visai paprasti, o akcentuojama juose kasdienybės tėkmė įgauna apibendrintą charakterį. Apie nuolatinį gamtos ir žmogaus būsenų kitimą, jų sąsajas dailininkė kalba subtiliai, be patoso, tačiau su gilia vidine ekspresija, meistriškai panaudodama grafikos technikų ir priemonių raiškos įvairovę“, – teigė dailėtyrininkė.

„Paroda puiki. Ir autorės meistryste, ir mintimis, jausmais. Vaizdus pratęsia, papildo grafikės įterpti tekstai... Taip šilta širdyje... Net jauti jūros ošimą“, – dalijosi įspūdžiais autorės kolegė Rima Baukaitė.

„Mėgstu ant savo grafikos dar ir ką nors užrašyti, – šypsojosi Laima. – Kokį eilėraštį ar savo mintis. Gal ir kitiems įdomiau – vis ką nors randa...“