Quantcast

D.Jacobs: bibliotekos niekada nebuvo tokios gyvos, kokios yra šiandien

Vis labiau įsigalint internetui, bibliotekos taip pat buvo priverstos keistis ir modernėti. Vis didesnė bibliotekų dalis atsiduria elektroninėje erdvėje. Tačiau tvirtinama, kad tiek pačios biblioteka, tiek jų darbuotojai yra ir bus labai reikalingi.

Bibliotekoje skaitytojui išsirinkus knygą, bibliotekininkė atverčia paskutinįjį knygos puslapį, kur įklijuotas kodas, nuskaito jį kompiuteriu ir tada žmogus šią knygą gali neštis namo. Tai tik viena iš Lietuvos bibliotekų naujovių, taikoma jau kelerius metus. Tiesa, kol kas dar ne visose bibliotekose.

Pasak Deboros Jacobs, Billo ir Melindos Gates`ų fondo Pasaulio bibliotekų programos direktorės, šiandien bibliotekos gerokai greitesnės ir teikiančios daugiau paslaugų nei prieš kelis dešimtmečius. Pavyzdžiui, beveik kiekvienoje net ir mažiausioje šalies bibliotekose galima rasti interneto prieigą.

„Bibliotekų misija nepasikeitė, tačiau pasikeitė jų kryptis. Manau, kad pokyčiai informacinėse ir komunikacinėse technologijose padėjo bibliotekoms tapti gyvesnėmis ir greitesnėmis. Tačiau, mano nuomone, visa tai yra tik maža bibliotekų dalis, nes jos visada buvo komunikacijų centrai kaimų ir miestų žmonėms. Tačiau jos niekada nebuvo tokios gyvos, kokios yra šiandien. O kalbant apie stereotipus, sukurtus apie bibliotekas, tai jie bliūkšta, nes biblioteka nebėra tylos vieta, ir bibliotekoje mes daugiau niekada nebesakysime „ššš“, – sako D. Jacobs.

Iš tiesų kai kurios šalies bibliotekos nebėra ta vieta, kur reikia laikytis griežtos tylos. Nemažoje dalyje jų kuriamos specialios triukšmo zonos – kur galima kalbėtis, poilsio ar netgi valgymo. Pasak Vilniaus universiteto bibliotekos, kur erdvės taip pat suskirstytos į skirtingas zonas, direktorės Irenos Krivienės, pastaraisiais metais bibliotekos yra priverstos keistis ne tik iš išorės, bet keičiasi ir pats turinys, kurio vis didesnė dalis atsiduria elektroninėje erdvėje.

„Informacijos visiems reikia greitai, ji greitai dauginasi ir atsinaujina. Patys technologiniai sprendimai taip pat labai greitai keičiasi. Jei iš pradžių, kai atsirado pirmieji kompiuteriai bibliotekose, mes kalbėjome apie elektroninio katalogo kūrimą, tai šiandien bibliotekose vyksta visko labai daug būtent virtualioje erdvėje“, – tvirtina I. Krivienė.

Beje, bibliotekų skaitmenizacija suteikia galimybę, pavyzdžiui, būnant Lietuvoje perskaityti vienintelę knygą, esančią kitos šalies bibliotekoje. Atėjus į biblioteką, įprasta knygą susirasti tarp daugelio lentynų, vėliau užpildyti jos išdavimo lapelį, o po poros savaičių ar mėnesio nepamiršti jos grąžinti. Šiandien nemažoje dalyje Lietuvos bibliotekų tai jau užmiršta. Knygą galima užsisakyti internetu būnant namuose, atėjus į biblioteką ji nuskaitoma kompiuteriu, o apie knygos grąžinimą primena elektroninis laiškas.

Prieš porą metų kai kurios šalies bibliotekose buvo įrengta ir elektroninė savitarnos sistema, kuria naudojantis knygą galima grąžinti, pavyzdžiui, sekmadienį 12 valandą nakties. Į prie bibliotekos durų įrengtą į spintą panašią dėžę žmogus gali bet kuriuo paros metu įmesti knygą ir ji automatiškai užregistruojama kaip grąžinta.

Pasak Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos, kur taip pat įrengta savitarnos sistema, direktorės Genės Dapkevičienės tokia paslauga vis labiau populiarėja.

„Įrengta ypatinga grąžinimo sistema kompiuteriu, kuri gali nuskaityti knygą skaitytojui, nes knyga turi elektromagnetinę kortelę. Kompiuteris nuskaito būtent to žmogaus atneštą knygą, o ne kieno nors kito: šito skaitytojai iš pradžių labai bijojo. Bet po kelių bandymų jau labai aktyviai skolininkai grąžina knygas tokiu būdu. Ypač per laisvadienius, kai eina kur nors pasivaikščioti, ateina iki bibliotekos ir įmeta knygą“, – pasakoja bibliotekos direktorė.

Ji taip pat priduria, kad vis dėlto bibliotekose savitarna dažniausiai naudojasi jaunesnio amžiaus žmonės.

„Kol kas tuo naudojasi studentija, moksleiviai ypatingai mėgsta šitą dalyką. Vyresni žmonės, kaip žinome, ateina labiau ne pasiimti knygų, o pabendrauti. Be to, jie visada ieško patarimų, ką jiems paskaityti, tad bibliotekininkai šiandien dar labai reikalingi“, – tikina G. Dapkevičienė.

Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė I. Krivienė sako, kad prie naujovių nebuvo lengva prisitaikyti ir patiems darbuotojams.

„Aš manau, kad prie pokyčių mums visiems nėra lengva prisitaikyti. Ir bibliotekininkus, be abejonės, atsiradus pirmiesiems kompiuteriams, buvo ištikęs, jei taip galima pasakyti, lengvas šokas. Iš tikrųjų mes visiškai nežinojome, kaip reikės dirbti. Iki tol pagrindinė darbo priemonė buvo rašomosios mašinėlės, kuriomis buvo kuriami bibliografiniai įrašai popierinėse kortelėse. O kompiuterio atmintyje įvedant duomenis reikėjo visiškai kitaip dirbti“, – pasakoja Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė.

Vis dėlto, nors bibliotekose taikoma vis daugiau naujovių, kartu tai kelia ir daug diskusijų, ar ateityje apskritai išliks bibliotekininkai ir pačios bibliotekos.

„Gana dažnai, ypač anksčiau, mes girdėdavome svarstymų, kad galbūt labai greitai bibliotekos – kaip fizinės erdvės – iš viso nereikės. Dabar jau visi kalba atsargiau, todėl, kad paskutinis dešimtmetis parodė, jog nežiūrint to, kad daug mūsų paslaugų keliasi į virtualią erdvę, biblioteka yra reikalinga. Kaip pavyzdį galiu pateikti mūsų atvejį: peržiūrėjome, pertvarkėme, modernizavome, kitaip pritaikėme erdves vartotojams. Ir turiu pasakyti, kad žmonių labai smarkiai padaugėjo mūsų bibliotekoje. Prieš sesiją, sesijų metu nėra nė vienos laisvos darbo vietos skaityklose. Studentai skaito visur, ne tik skaityklose: ir ant palangių susėdę, ir ant laiptelių“, – tikina Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė I. Krivienė.

D. Jacobs nuomone, nei bibliotekininkai, nei bibliotekos ateityje tikrai neišnyks. Kis jos funkcijos. Tačiau, pasak pašnekovės, klausimas, kaip reikės apsaugoti pačią informaciją.

„Problema – elektroninis turinys. Turime nuspręsti, kam jis priklausys, kaip jis bus prieinamas. Manau, tai svarbūs klausimai, kad būtų apsaugota informacijos laisvė. Tačiau taip pat užtikrinant informacijos prieinamumą ir kad ji bibliotekos lankytojams būtų teikiama nemokamai“, – sako Billo ir Melindos Gates`ų fondo Pasaulio bibliotekų programos direktorė D. Jacobs.

Tuo metu Vilniaus universiteto direktorė I. Krivienė priduria, kad vienas iš bibliotekos tikslų ateityje – patogumas. Pavyzdžiui, ir šiuo metu baigiamoje rengti naujoje Vilniaus universiteto bibliotekoje Saulėtekio slėnyje skaityti bus galima visą parą, o knygos pastate keliaus specialia bėgių sistema, kuria važiuos automatizuotai valdomos dėžės, kurios knygas nuveš į reikiamą saugyklą ar skaityklą.

„Knygų išdavimo, transportavimo ir grąžinimo savitarnos sistema bus panaši į tokią, kaip išsiimant pinigus iš banko automato – mes save identifikuojame kortele, pasiimame pinigus. Čia bus galima identifikavus save skaitytojo pažymėjimu knygas grąžinti, pasiimti pačiam.

Beje, tame pastate mes esame įrengę keletą vietų jauniems tėvams su vaikais skaityti kartu – įrengėme ne vaikų kambarį, o darbo vietas, kur tėtis ar mama kartu su savo mažyliu prie vieno stalo galės skaityti kiekvienas savo knygą, aišku, bus galimybė vaikams ir pažaisti“, – apie naujai rengiamą biblioteką Saulėtekio slėnyje pasakoja I. Krivienė.

Nors pašnekovų minėtos technologijos taikomos dar ne visur, tačiau tikimasi, kad ateityje jos buvo prieinamos visose šalies bibliotekose.


Šiame straipsnyje: bibliotekaknygosSkaitymas

NAUJAUSI KOMENTARAI

ar

ar portretas
Billo ir Melindos Gates`ų fondo ........... ar Klaipėdoje dar neveikia lietuvių kalbos įstatymai? Kas čia per kvailystės ...Gates`ų ?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių