Sausio 13-osios byloje nagrinėjamas paskutinis epizodas – komendanto valanda

Sausio 13-osios bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas priartėjo prie paskutinio bylos epizodo – komendanto valandos.

Komendanto valanda buvo paskelbta netrukus po kruvinųjų sausio įvykių, kariškiai dažniausiai prie išvažiavimų į miestą tikrindavo mašinas, apšaudydavo vykstančius žmones, apvogdavo juos. Žmonės būdavo mušami, vežami į komendantūrą.

„Baigiam nukentėjusiųjų liudytojų apklausas, jos artėja į pabaigą, sausį tikriausiai jas baigsim. Vasarį teismas planuoja pradėti tirti rašytinius įrodymus“, – BNS sakė teisėja Ainora Kornelija Macevičienė.

Ištyrus rašytinius įrodymus, bus sakomos baigiamosios kalbos, turės pasisakyti trys byloje dalyvaujantys prokurorai, taip pat daugiau nei 60 advokatų. Gali būti, kad šiemet byla bus baigta nagrinėti. Pirmasis posėdis įvyko prieš dvejus metus – 2016 sausio 27 dieną.

Teismui perduota Sausio 13-osios byla yra didžiausia savo apimtimi, kaltinamųjų skaičiumi nepriklausomos Lietuvos teismos teismų istorijoje.

Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie 1 tūkst. Teisme buvo paskelbti mirusių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, taip pat paskelbti sunkiai sergančių ir posėdžius negalinčių atvykti parodymai.

Bylą sudaro 702 tomai dokumentų, daugiau kaip 60 tūkstančių lapų, iš kurių vien kaltinamasis aktas – 13 tomų. Didelę dalį dokumentų įstatymų nustatyta tvarka prokuratūrai teko versti į kaltinamiesiems suprantamą rusų kalbą.

Kaltinamaisiais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pripažinti Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, tuo metu ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.

Kaltinimai Sausio 13-osios byloje pateikti buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui, buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui ir kitiems kaltinamiesiems.

Visi kaltinamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, turbūt bus teisiami už akių. Siekiant užtikrinti G. Ivanovo dalyvavimą procese, iš jo paimti dokumentai, o J. Melis laikomas suimtas.

J. Melis buvo sulaikytas 2014 metų kovo 12-osios vakarą, Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu. Vilniuje per 1991 metų žiemos įvykius tarnavęs sovietų karininkas, gimęs 1968 metais, nuo 2010 metų dėl sveikatos buvo išėjęs į pensiją. Prokurorai teigia, kad J. Melis sausio 13-ąją buvo tanke prie televizijos bokšto.

G. Ivanovas gyvena Vilniuje, įvykių metu jis buvo sovietų Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotų šaulių divizijos raketų artilerinės ginkluotės tarnybos viršininku.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Pirmasis nuosprendis Sausio 13-osios byloje buvo paskelbtas beveik prieš 19 metų – 1999 metų rugpjūtį dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys – Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius.

S.Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių