Mačiau naujuosius autobusų stotelių paviljonus. Pasakysiu atvirai, mane jie nustebino. Ankstesnio modelio stiklinės būdelės prie stogo turėjo nemažus plyšius. Rudenį pro juos lydavo lietus, žiemą snigdavo, pūsdavo vėjas, tad užuovėja – menka. Naujieji paviljonai dar labiau atviri vėjams ir krituliams. Kas juos projektavo? Gal vilniečiai? Juk mūsų gamtos sąlygos visiškai kitokios, mes net rengiamės kitaip nei sostinės gyventojai vien todėl, kad gyvename prie pat jūros. Dabar jau, aišku, vėlu ką nors keisti.

Giedrė

Aikštėje dygsta šiltnamiai

Teatro aikštėje kavinės nebeapsiriboja skėčiais, po kuriais vasarą galima išgerti kavos. Jau kelios jų įsirengė stiklo verandas, labiau primenančias šiltnamius. Mano akimis, tokie priestatai nepuošia aikštės ir net ją darko. Per tuos stiklus nematyti aikštės ir senamiesčio gatvių. Sunku patikėti, kad miesto architektams ir dailininkams atrodo kitaip. Kažin, ar šis reikalas sudomino STT?

Simona

Aprėkė dėl šuns

Sportininkų gatvėje vieną dieną vedžiojome savo šunį. Teisingiau pasakius, vaikštinėjome, žvalgėmės į parduodamą kotedžą ir šunį vedėmės. Nuo pat gyvūno įsigijimo esame įpratę nešiotis maišelius ir visada surenkame viską, ką jis gali padaryti. Tądien mus užsipuolė pagyvenusi moteris. Jos riksmas buvo ne tik šaižus, rėžiantis ausį, bet ir įžeidus, nes ji koneveikė mus necenzūriniais žodžiais. Paaiškinti jai, kad mes visada viską surenkame ir nepaliekame jokių bjaurasčių, buvo neįmanoma. Ji mus vijo iš gatvelės, kaip raupsuotuosius. Manau, reikėtų neperlenkti lazdos ir kovojant už švarą patiems nesušunėti.

Vilma

Daržovių pardavėjai džiugina

J.Janonio gatvėje už parduotuvės "Iki" neseniai duris atvėrė maža daržovių ir vaisių parduotuvėlė. Ten dirba tos pačios moterys, kurios kelerius metus prekiavo gatvėje. Kai pamačiau, kaip jos įsikūrė, apėmė džiaugsmas. Pagaliau ir mes turėsime parduotuvę, kur malonu užeiti. Kažką panašaus esu mačiusi ne vienoje Vakarų Europos valstybėje. Mažos, vietos gyventojų mėgstamos parduotuvės ten yra ant kiekvieno kampo. Tokiose nebaisu pirkti, galima pasikalbėti, paklausti, kas užaugino tas daržoves, pasitarti ar tiesiog maloniai pabendrauti.

Janina

Vairuotojai nemėgsta dviratininkų

Kai dviračiui nuleidžia padangą, degalinės būna tikras išsigelbėjimas. Bet čia dažnai tenka pajusti nemalonų mašinas vairuojančiųjų nusiteikimą. Jiems kažkodėl atrodo, kad degalinėse prisipūsti oro į padangas gali tik jie. Ne kartą esu pajutusi ne tik skvarbų žvilgsnį, bet ir buvau aprėkta. Reikėtų mandagumo ir supratimo. O gal neblogai būtų, jog degalinių darbuotojai pasirūpintų užrašais, informuojančiais, kad orą čia gali pūstis ir dviratininkai, ir automobilininkai.

Nijolė