Jam buvo skirta 5498 eurų bauda bei priteista atlyginti VSAT Pagėgių rinktinei padarytą beveik 8082 eurų turtinę žalą.

Gegužę priimtą Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį apskundęs A.Komskis prašė nuosprendį naikinti ir jį išteisinti. Jis teigė, jog jam paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nutarė, jog apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino nuteistojo kaltę. Visi nusikalstamų veikų požymiai nustatyti, aplinkybės įrodytos, surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus bei tinkamai motyvavo savo išvadas. Tad apeliantą išteisinti jo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo“, – pažymėjo teisėjų kolegija.

Į aukštesnės instancijos teismą kreipęsis nuteistasis siekė būti išteisintas ir dėl žiauraus elgesio su gyvūnu.

Jis tikino nesielgęs žiauriai, nes šuo žuvo iškart po šūvio, gyvūną nušovęs netyčia, buvo išsigandęs, į šunį nesitaikė, nušovė kulkai atsimušus rikošetu, be to, šunį sumaišė su vilku.

A.Komskis taip pat tikino, jog šovė į puolantį šunį, siekdamas pašalinti jam pačiam grėsusį pavojų. Tačiau tokia nuteistojo versija teisėjų kolegijos neįtikino. Byloje surinkti įrodymai paneigė, kad šaulys buvo užpultas, kad jis neturėjo galimybės taikytis ir kad šunį nušovė netyčia.

Tteisėjų kolegija pažymėjo, jog vienintelis asmuo, tiesiogiai dalyvavęs įvykyje ir teigiantis, kad šuo puolė, o jis gynėsi, yra pats A.Komskis.

Kiti liudytojai tiesiogiai įvykyje nedalyvavo ir patvirtinti nei šuns agresijos fakto, nei iškilusio reikalingumo šauti negalėjo, o įvykyje dalyvavęs kinologas tokią šaulio versiją paneigė. Teisėjų kolegijos vertinimu, A.Komskis šunį nušovė be jokios svarbios priežasties. Jis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl tokių jo veiksmų gyvūnas gali žūti, ir to norėjo.

Atmesta ir rikošeto tikimybė. Skirtingai, nei teigė nuteistasis, teismas konstatavo, jog šauta tiesiai į šunį. Nuteistojo versiją paneigia visos kvalifikuotų ekspertų nustatytos ir ištirtos įvykio aplinkybės, kulkos deformacija po šūvio, žaizda ir kitos. A.Komskis iškėlė versiją, kad tyčia nušauti šuns jis negalėjo, nes ginklas nebuvo pritaikytas šaudyti į nedideliu atstumu esantį taikinį. Tačiau ir ši versija buvo paneigta teismo posėdžio metu atlikto eksperimento metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika rodo, jog tais atvejais, kai asmuo nušauna šunį, nenustačius, jog jie būtų kėlę realų pavojų šauliui ar kitiems, konstatuojama, kad tai yra žiaurus elgesys su gyvūnu.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.