Velionį apkrovė knygomis

Pernai liepos 22 dieną dukterėčia užsuko aplankyti Gobergiškės kaime gyvenusio savo dėdės Jono Žvinklio.

Jauna moteris neskubėjo eiti į namą, ji žvilgtelėjo pro langą ir pamatė šiurpų vaizdą – šeimininkas buvo atšlijęs ant sofos, jo kūnas apmėtytas knygomis, o ant galvos užmautas polietileno maišelis.

Vyras buvo nebegyvas.

Kai į įvykio vietą atskubėjo policininkai, juos nustebino dar daugiau aplinkybių.

Velionio kelnių kišenėse jie aptiko šiek tiek pinigų. Jam tarp kojų gulėjo auksinis žiedas.

Pareigūnus sutrikdė sulaužytos vienos kėdės kojos.

Vėliau velionio sesuo papasakojo, kad kėdė sulūžo anksčiau, tačiau šeimininkas jos kažkodėl neišmetė.

Artimieji namuose nieko nepasigedo.

Vyras buvo subadytas peiliu. Vienas dūris persmeigė jo širdį, dviem dūriais perdurtas plautis, dar du smūgiai pasiekė kepenis.

Specialistai konstatavo, kad nusikaltimo auka žuvo nuo staigaus nukraujavimo.

Kaimynė matė nepažįstamąjį

Kas galėjo taip nužudyti vieną gyvenusį J.Žvinklį, suko galvas ne tik artimieji.

Policininkai netruko sužinoti, kad buvęs matininkas iš savo tėvų paveldėtame name gyveno vienas, išgerdavo, bet niekada į savo namus neįsileisdavo svetimų.

Vyras buvo itin atsargus, net kaimynai pirmiausia pabelsdavo į jo virtuvės langą, šeimininkas įsitikindavo, kad atėjo pažįstami, ir tik tada atverdavo savo namų duris.

Gretimame name gyvenanti kaimynė paliudijo, kad išvakarėse matė, kaip prie J.Žvinklio durų stovėjo kažkoks iki tol nematytas aukštas vyras, jis kalbėjosi su šeimininku.

Moteris buvo užsiėmusi savais reikalais, todėl nesistebeilijo į kaimyno kiemą.

Ji prisiminė, kad atėjūnas buvo aukšto ūgio, tamsių, žilstelėjusių plaukų, vilkėjo tamsiais rūbais.

Atidžiai apžiūrėję nužudytojo namus pareigūnai aptiko vieną vyriško bato atspaudą, o ant kambario durų rado svetimo žmogaus delno atspaudą.

Vaikštinėjo po kaimą

Išanalizavę visas aplinkybes ir liudijimus, policininkai nukreipė dėmesį į "Vlantanoje" dirbusį 37 metų ukrainietį Ihorį Kraplyną. Jam priskiriami žuvusiojo namuose aptikti pėdsakai.

Žmogžudystės dieną jis sukinėjosi apie kaimo parduotuvę, bendravo su išgerti mėgstančiais vietos vyrais, vaikštinėjo po kaimą.

Kažkas matė, kaip jis tą vakarą du kartus užsuko į J.Žvinklio kiemą.

Būta liudijimų, kad pirmą kartą namo šeimininkas susikivirčijo su ukrainiečiais, mat I.Kraplyna pas jį atėjo su savo tautiečiu.

Vyrai lyg ir ieškojo būsto nuomai, lyg ir merginų pasilinksminti.

Pasak tų pačių liudytojų, kai I.Kraplyna į J.Žvinklio kiemą pasuko antrą kartą, kaimo vyrai jo paklausė, ko jam ten reikia. Tas lyg ir atsakęs, kad tame name gyvena.

Po dešimties dienų nuo J.Žvinklio žūties ukrainietis vairuotojas buvo sulaikytas Klaipėdoje, kai iš Vokietijos parplaukė keltu.

Kaltę kategoriškai neigia

Nuo pat pirmos dienos jis kategoriškai neigė nužudęs pagyvenusį lietuvį. Tą patį jis tvirtino ir teisme.

Turiu pamąstymų, kas tai galėjo padaryti, bet neketinu jais dalintis, nes neturiu jokių įrodymų.

"Aš to žmogaus nepažinojau, neturėjau jokio motyvo ar reikalo jį žudyti. Nepamenu, kad kada būčiau pas jį užsukęs. Nežinau, kaip mano rankos pėdsakas atsirado jo sodyboje. Gal kada buvau užėjęs ieškodamas buto. Tikrai tokio atvejo neprisimenu. Jeigu būčiau kaltas, argi aš būčiau iš reiso po Europą grįžęs į Klaipėdą? Galėjau daugybę kartų pasislėpti. Bet man nėra ko bijoti. Aš tikiu, kad teismas viską išsiaiškins. Turiu pamąstymų, kas tai galėjo padaryti, bet neketinu jais dalintis, nes neturiu jokių įrodymų", – prieš teismo posėdį kalbėjo kaltinamasis.

Vakar teisme liudijo žuvusiojo sesuo. Ji pasakojo, kad kas antrą dieną lankiusi vienišą brolį, padėdavusi jam tvarkytis, palaikiusi su juo itin artimą ryšį.