Po aštuonerių metų Neringoje vėl kilęs gaisras dar sykį įrodė, kad žmonės ir technika yra bejėgiai prieš įsisiautėjusią ugnies stichiją. Ji sudegino smėlyje įstrigusią ugniagesių mašiną, o liepsnų pažaboti nepavyko net iš Lenkijos atskridusiam specialiam sraigtasparniui.

Liepsnos slinko jūros link

Vakar prieš vidurdienį Kuršių nerijoje 14-ame kilometre kalnapušėmis apaugusiame plote įsiplieskė gaisras, netrukus išplitęs didžiuliame plote. Ši nelaimė priminė 2006 metais Neringos mišką 26 dienas siaubusį gaisrą.
Apie gaisrą už Alksnynės kelio posto pranešta prieš vidurdienį. Ugnis įsiplieskė toliau nuo kelio ir pietvakarių vėjo genama plito link jūros.

Nors į įvykio vietą iškart išskubėjo Nidos bei Klaipėdos ugniagesiai, suvaldyti situacijos nepavyko. Netrukus didžiulis dūmų šleifas buvo matomas ir iš Klaipėdos.
Po poros valandų ugnis apėmė ne mažesnį nei 10 hektarų plotą.

Smiltynės perkėlos keltai skubėjo į kitą marių krantą kelti ugniagesių mašinų, todėl grafiko nebesilaikyta.
Po pietų gaisravietėje dirbo dešimties sunkiasvorių ugniagesių autocisternų ekipažai iš Klaipėdos, Gargždų, Palangos, Kretingos.

Su ugnimi kovojo Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai bei miškininkai. Jų ginklu tapo didžiulės ližės ir medžių šakos, kuriomis vyrai daužė liepsnojančią žolę.
Vos po poros valandų vandenį ant gaisro židinių pradėjo lieti Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su įgula.

Laukta į pagalbą atvykstančių dar kelių Šiaulių ugniagesių ekipažų. Nemenkos ugniagesių pajėgos skubėjo iš Marijampolės bei Panevėžio. Porą specialią įrangą turinčių automobilių prašyta siųsti ir iš Vilniaus.

Pasitelkė 50 karių

Popietę arčiau jūros, prie dviračių tako, buvo įkurtas veiksmų koordinavimo štabas, kuriam vadovauti ėmėsi vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
Po kelių valandų nuo gaisro pradžios paskelbta ekstremalioji padėtis.

Pradėtos derybos su latviais, prašyta atsiųsti jų kariškių sraigtasparnį, galintį ant liepsnų lieti vandenį.
Nuspręsta pasitelkti 50 Lietuvos karių, kuriems teks perkasti gaisro nuniokotą plotą. Tokia pat užduotis skirta ir į įvykio vietą atvykusių dviejų buldozerių vairuotojams.
Pasak Aplinkos ministerijos, pagalbos laukta ir iš Lenkijos. Pranešta, kad Kuršių nerijos link iš Balstogės išskrido lėktuvas su dviem tonomis vandens.

16 val. gaisras apėmė apie 35 hektarus.
Iki vakaro ugnies sustabdyti nepavyko, 17 val. ugnis jau siautėjo 40 hektarų plote.

Žmonės bandė atkirsti liepsnai kelią į naujus plotus, bet besikeičiantis vėjas liepsnas sėjo vis naujuose plotuose.

Užsidegė dėl nuorūkos?

Nors vakar kalbėti apie gaisro priežastis dar buvo anksti, būta spėjimų, kad netoli dviračių tako įsiplieskusią ugnį galėjo įžiebti neatsargiai numesta nuorūka.

Grėsmingai ūždama ugnis plėtėsi kalnapušėmis ir pažeme slinko jūros link. Ugniagesiai pastebėjo, kad didžiuliame plote ryškėjo trys gaisro židiniai.

Pasemti vandens ir greitai grįžti prie plintančios ugnies ugniagesiams trukdė klampus smėlis.

Suartame smėlyje įklimpusios autocisternos ekipažas pasiliko apie 100 litrų vandens tam atvejui, jei ugnis pavojingai priartėtų prie automobilio. Kol vyrai laukė, kada technika ištemps jų mašiną, ugnis siautėjo netramdoma.
Ugniagesiai nesulaukė pagalbos, netrukus ugnies frontas pasiekė autocisterną. Priartėjus gaisrui nuo karščio susprogo automobilio padangos. Netrukus mašina beveik visiškai sudegė.