Klaipėdos apskrityje – tikras siaubas dėl atokiose apylinkėse šiurpą keliančių sulaukėjusių šunų gaujų. Viename kaime neapsikentę žmonės nudobė šešis palaidus šunis, o Dituvos soduose vakarais mamos pasitikti iš mokyklos grįžtančių vaikų eina apsiginklavusios lazdomis.

Ištaškė metų biudžetą

Paaiškėjo, kad Klaipėdos rajonas neturi nė lito beglobių gyvūnų gaudymui. Juos ištaškė abejotinos naudos akcijas surengusios penkios seniūnijos, iš kurių net trys seniūnai kandidatuoja į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą.

Be lėšų, tačiau su būriais sulaukėjusių šunų likusių kitų seniūnijų gyventojai piktinasi, kad tokiomis rajono biudžetui itin brangiai kainavusiomis akcijomis seniūnai mėgino pelnyti vietos gyventojų malonę prieš rinkimus.

Brangiai kainavusią akciją atsikratyti kačių ir šunų surengė Endriejavo, Vėžaičių, Kretingalės, Sendvario ir Priekulės seniūnijos.

Kalbama, kad kaimiečiai noriai nešė savo šunų prieauglį, iš patvorių tempė net valkataujančias kates.

Tačiau ar kas nors mėgino sučiupti agresyvius sulaukėjusius šunis, nutylima. Veikiausiai niekas nedrįso rizikuoti savo rankų pirštais.

Privačiai įmonei – 6 tūkst. eurų

Privačiai įmonei "Nuaras", su kuria rajono savivaldybė yra pasirašiusi sutartį dėl beglobių gyvūnų gaudymo, buvo atseikėta per 6 tūkst. eurų.

"Daugiau pinigų neturime. Iš viso šiai problemai spręsti turėjome beveik 7 tūkst. eurų ir juos išleidome per du mėnesius. Nežinau, ką reikės daryti iki metų pabaigos. Nebent skelbti naują konkursą, vėl ieškoti lėšų", – apgailestavo Klaipėdos rajono savivaldybės ekologas Remigijus Alšauskas.

Pasak jo, rajono biudžeto pinigais yra mokama už valkataujančio beglobio šuns ar katės sugavimą, bet ne už sodybose prisiveisusių šunų naikinimą. Tuo turėtų pasirūpinti patys žmonės, nes tik jie atsakingi už gyvūnus, augančius jų kieme.

"Per metus mums reikia 8,6–11,5 tūkst. eurų šiai paslaugai užtikrinti. Čia įskaičiuojama ir pajūryje išmestų negyvų ruonių utilizacija ar ruoniukų išgabenimas iš pliažo", – tikino ekologas.

Už gyvūną – beveik 6 eurai

Endriejavo seniūnė Laimutė Šunokienė, kaip ir kiti du iš penkių akcijas rengusių seniūnų, priklauso konservatorių partijai.

Į rajono valdžios kėdę taikanti seniūnė dienraščiui aimanavo, kad prieš imantis iniciatyvos ji esą net nežinojo, kiek visa tai kainuos.

Konservatorių kandidatė, kuri laiko save verta taryboje skirstyti viso rajono biudžeto lėšas, įtikinėjo, kad apsižioplino ir labai gailisi dėl tokios akcijos surengimo.

"Kas galėjo žinoti, kad tiek kainuos. Aš net nežinojau tų įkainių. Suprantu, čia žmonių reikalas pasirūpinti savo šunimis. Sutinku, kad blogai padaryta, ir pinigai visi išleisti. Suskaičiavome, kad už vieną gyvūną susidaro labai didelė pinigų suma. Gal konkurso kaina nelabai teisinga? Nereali kaina 57,97 euro už vieną šunį", – teisinosi seniūnė.

L.Šunokienė tikino, kad Endriejavo seniūnija, palyginti su kitomis, yra nutolusi nuo miestų, todėl čia mažiau tokių atvejų, kai atvykėliai išmeta savo augintinius.

"Žmonės buvo radę miške pririštą kalę su keturiais šuniukais, kvietėme įmonės "Nuaras" darbuotojus", – apie vienetinį atvejį pasakojo seniūnė.

Turi užpulti du kartus

Visiškai kitokia situacija Priekulės seniūnijos teritorijoje esančiuose Dituvos soduose. Čia mažamečius vaikus auginančios mamos šiurpsta nuo atžalų pasakojimų, kaip jiems kelią namo ne kartą yra pastojusi 20 šunų gauja.

"Aš kiekvieną vakarą drebu: pareis mano vaikas sveikas iš autobusų stotelės ar jau ne. Važiuoju mašina pasitikti. Mūsų gatvelėje itin dažnai pasirodo labai didelis šuo. Jis būna prie vieno sodo namelio, spėju, kad net gina savo teritoriją. Tačiau šeimininkai čia pasirodo tik vasarą", – dienraščiui situaciją nupasakojo dviejų vaikų mama.

Apie tai, kad mažamečius puldinėja didelis šuo, mamos bandė pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, kreipėsi į į sodų bendrijos valdybą.

"Nušauti šuns negalime, – jis juk privačioje teritorijoje. Bendrasis pagalbos centras nieko negali padėti. Kalbėjome su policijos pareigūnais. Paaiškėjo, norint sugauti tokį šunį, reikia, kad jis vaiką užpultų mažiausiai du kartus. Už pirmąjį kartą šeimininkui skiriamas įspėjimas. O va, jei jau antrą kartą užpuola, esą galima kviesti "Nuaro" darbuotojus", – apie problemos sprendimo būdus kalbėjo sodų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus.

Šaudyti šunis sodų teritorijose apskritai draudžiama dėl saugumo reikalavimų.

"Tačiau sučiupti juos nėra taip paprasta. Šuo nelauks, kol policija ar gaudytojai atvyks", – pridūrė T.Vaitkus.

Priekulės seniūnijai dituviškiai yra pranešę net apie sulaukėjusių šunų gaujos papjautus gyvulius.