- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Planai: šiandien jau ne paslaptis, jog 1990-aisiais tuometė SSSR valdžia turėjo rimtų ketinimų atskirti Klaipėdos kraštą nuo nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos.
-
1990–1991 m. situaciją Klaipėdoje aštrino itin aktyvios radikalios prorusiškos organizacijos „Jedinstvo“ aktyvistai, dažnai rengę įvairius mitingus ir rodę nepasitenkinimą permainomis Lietuvos valstybėje.
-
Atsakymas: tuometė Klaipėdos taryba turėjo „įžūlumo“ paaiškinti SSSR prezidentui M.Gorbačiovui, kodėl Klaipėda teisėtai yra Lietuvos dalis.
Klaipėda tik per laimingą atsitiktinumą netapo bandomuoju dabartinio Donecko analogu. Nepraėjus nė metams po nepriklausomybės paskelbimo, Maskvoje susizgribta, kad Klaipėdą reikėtų prisijungti prie Kaliningrado srities. Suformuota speciali komanda, kuri ir turėjo atlikti šią "misiją". Tačiau užgrobimo planus sužlugdė pilietiški klaipėdiečiai.
Realios grėsmės nuojautos
Po nepriklausomybės paskelbimo buvo praėjęs gal pusmetis, kai po Klaipėdos apylinkes ėmė važinėti sovietų šarvuočiai, kuriuose buvo kariškiai anksčiau nematytomis juodomis uniformomis.
1990-ųjų rudenį jaunos, tik besikuriančios Lietuvos saugumo pajėgos kone kasdien sulaukdavo pranešimų iš apylinkių gyventojų, kad tai prie Šernų gyvenvietės, tai kitur važinėja vadinamieji BTR’ai, kuriuose sėdintys kariškiai klausinėja žmonių: "Kur buvo Lietuvos ir Vokietijos siena?"
"Pasipylė skambučiai ir iš Šilutės, ir iš Tauragės, kad laigo karinės mašinos, kariškiai kažką matuoja, fotografuoja, klausinėja žmonių, kur buvo įkasti senieji vokiški riboženkliai, kur tiksliai buvo Vokietijos ir Lietuvos siena", – prisiminė buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas Gediminas.
Neabejojama, jog tai buvo politinis užsakymas.
Sovietų kariškiai įsakymą gavo per savo politinius vadovus ir išsiuntinėjo šarvuočius kartu su kartografais į Klaipėdos apylinkes.
Klaipėdos prijungimo prie Kaliningrado ketinimai buvo gana rimti.
"Kai po kurio laiko mums pakliuvo jų planai, tik pasitvirtino, kad Klaipėdos prijungimo prie Kaliningrado ketinimai buvo gana rimti. Tačiau, kai Maskvoje pasikeitė politinė situacija, prezidento Boriso Jelcino laikysena jau neleido to įgyvendinti", – įsitikinęs buvęs Valstybės saugumo departamento Klaipėdos padalinio vadovas Algirdas Grublys.
Senųjų krašto žemėlapių ieškojimai, šarvuočių marširavimas po Klaipėdos apylinkes, kalbinant gyventojus ir prašant parodyti, kur buvo ikikarinė Klaipėdos krašto ir Lietuvos siena, jau tada sukėlė įvairių negerų minčių, kad ruošiamasi kažkokiai slaptai ir Lietuvai grėsmingai ofenzyvai.
Juolab pačiame uostamiestyje politinę įtampą aitrino jedinstvininkai.
Atkirtis M.Gorbačiovo pretenzijoms
Šitų "pasivažinėjimų" tikslas netrukus išlindo į dienos šviesą, kai apie teritorines pretenzijas atvirai prabilta iš Maskvos aukščiausių valdžios sluoksnių.
Po Lietuvos "akibrokšto" 1990-ųjų kovo 11-ąją, Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas ne kartą pareiškė, kad nei Klaipėda, nei Vilnius Lietuvai nepriklauso, ir pradėjo didelį politinį žaidimą.
To žaidimo sudėtine dalimi tapo ikikarinių valstybės sienų paieška ir ženklinimas.
Būtent tada gimė lig tol neregėto "įžūlumo" klaipėdiečių atsakas pačiam M.Gorbačiovui, kurį Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos vardu pasirašė tarybos pirmininkas Vytautas Čepas.
"Klaipėdos kraštas nuo seniausių laikų yra lietuvių gyvenama žemė. Nors ilgus amžius įėjęs į Ordino, vėliau – Prūsijos ir vėliau Vokietijos sudėtį, nors buvo germanizuojamas ir kolonizuojamas, visuomet išliko lietuviškas. Tai pripažįsta ir vokiečių, ir TSRS mokslininkai. Po Pirmojo pasaulinio karo šį kraštą laikinai valdė prancūzų karinė administracija, o 1923 metais lietuviai jį prijungė prie Lietuvos. 1924 metų gegužės 8 dieną Ambasadorių konferencija Paryžiuje pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai. 1939 metų pradžioje, grasindama ginklu, hitlerinė Vokietija atplėšė šį kraštą nuo Lietuvos. 1945 metais, Tarybinei Armijai užėmus Klaipėdos kraštą, jis buvo priskirtas Lietuvos TSR. Niurnbergo teismai pasmerkė 1939 metų Vokietijos agresiją prieš Lietuvą. Pastaruoju metu TSRS prezidento M.Gorbačiovo pareikštos mintys dėl Klaipėdos krašto neturi nei istorinio, nei teisinio, nei moralinio pagrindo ir prieštarauja 1975 m. Helsinkio susitarimams. Klaipėdos miesto Liaudies tarybos deputatai kviečia TSRS prezidentą gerbti istorinę tiesą ir laikytis tarptautinės teisės."
Taip klaipėdiečiai rašė šiandien jau istoriniu tapusiame dokumente, adresuotame M.Gorbačiovui.
Sąmokslas sugriuvo iš vidaus
Akivaizdu, kad M.Gorbačiovo pasisakymai Klaipėdos klausimu buvo ne šiaip sau.
Praktinis tų kalbų vaizdas dar labiau išryškėjo tada, kai į V.Čepą, tuometį Klaipėdos vadovą, kreipėsi KGB darbuotojas lietuvis ir paprašė su juo susitikti.
Slaptas susitikimas sutartas Skulptūrų parke, kur V.Čepas ir išgirdo, kad ketinama atskirti Klaipėdos kraštą nuo nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos.
"Informacija, kurią man perdavė, buvo labai netikėta. Pasirodo, iš Maskvos atvykę emisarai organizuoja Klaipėdos krašto atskyrimą nuo Lietuvos. Jis man papasakojo apie planuojamą "kuoliukų akciją", tai yra planą sovietinės valstybės sienos ženklais paženklinti buvusias Mažosios Lietuvos žemes kartu su Klaipėdos uostu ir prijungti juos prie Kaliningrado krašto. Papasakojo, kad tam jau paruošti žmonės, kurie kažkurią naktį juos sukals tiksliai toje vietoje, kur driekėsi Mažosios ir Didžiosios Lietuvos siena", – prisiminė V.Čepas.
Šitam atskyrimui tada sutrukdė tai, kad Klaipėdoje niekas nepuolė į paniką.
Be to, sovietinės jėgos struktūrose – saugume ir prokuratūroje – įvyko skilimas ir paaiškėjo, kieno pusėje yra žmonės.
"Mane gali apkaltinti erezijomis, bet buvo žmonių KGB, kurie buvo savotiški Lietuvos patriotai. Tas pats šviesios atminties Vaclovas Stropus ir kiti, kiek jie tada informacijos suteikė tiek V.Čepui, tiek Lietuvai. Neretai šitų žmonių indėlis mūsų valstybės kūrime nutylimas, bijoma kalbėti ir vertinti, kad kas nors neapkaltintų nežinia kuo. Iš tikrųjų dalis tarybinių saugumiečių buvo atsidavę nepriklausomai valstybei", – tikino A.Grublys.
"Ko ir reikėjo tikėtis"
Informaciją apie "kuoliukų akciją" V.Čepui suteikęs KGB darbuotojas paprašė jį suvesti su tuomečiu Krašto apsaugos departamento direktoriumi Audriumi Butkevičiumi.
"Slapta atvykęs departamento vadas naktį geras dvi valandas keliuku nuo Žemės ūkio technikumo link Šaulių kaimo vaikščiojo su informatoriumi apie kažką šnekėdamiesi. Gauta informacija buvo labai svarbi, nes departamento direktorius visu greičiu išlėkė į Vilnių", – knygoje "Kitokių žmonių miestas" pasakojo V.Čepas.
Po šio vizito V.Čepas paskambino į Aukščiausiąją Tarybą Vytautui Landsbergiui.
Kaip teigė pats V.Čepas, išklausęs padriką jo pasakojimą, V.Landsbergis paprašė viską pakartoti iš naujo, tada mįslingai pratarė: "Ko ir reikėjo tikėtis."
"Kitą dieną per TV girdėjau jo interviu, kur lyg tarp kitko, kalbėdamas apie sovietų kariuomenės kėslus, užsiminė apie jų planuojamus "žaidimus su kuoliukais". Matyt, tiems, kam tai buvo adresuota, puikiai suprato, apie ką kalbama. Siena taip ir liko nepažymėta", – rašė V.Čepas knygoje "Kitokių žmonių miestas".
"Jeigu tada jie būtų veikę nedvejodami ir tuo metu Kremliuje būtų buvęs toks žmogus kaip V.Putinas, nė neabejoju, kad dabar čia būtų Kaliningrado sritis ir būtų "atkurtos" 1939 metų Vokietijos sienos su Lietuva, kadangi tada tai buvo vienas kraštas. Būtent todėl jie ir ieškojo buvusių riboženklių", – įsitikinęs buvęs nepriklausomos Lietuvos saugumo darbuotojas Gediminas.
Nepavykęs antras dublis
Tarybiniai kariškiai apie riboženklius anuomet į kalbas nesileido, bet teigė, kad Klaipėdoje niekas nesiruošė nieko sprogdinti ar šaudyti.
Nors vėliau buvo dar vienas bandymas atplėšti Klaipėdą nuo Lietuvos.
"Vienu metu jie mėgino užgrobti valdžią Klaipėdoje. Aš buvau išvažiavęs, o sovietų armijos pulkininkas Vitalijus Aleksejevičius Jegorovas pasiskelbė, kad jis perima valdžią į savo rankas. Į dabartinę Koncertų salę susikvietė visų įmonių vadovus ir pareiškė, kad dabar jis vadovaus Klaipėdai. Bet tada niekas labai į tai nekreipė dėmesio", – prisiminė V.Čepas.
Pulkininkas, turintis gerą humoro jausmą, Klaipėdoje mėgo ir subtiliai kelti įtampą.
Tai liudija įrašai V.Čepo darbo knygoje, kuriuos paliko telefonu atsiliepęs jo asistentas: "Skambino Jegorovas, perdavė linkėjimus pirmininkui, sakė, kad jo pasiilgo."
Netrukus Maskvoje prasidėjo pučas ir V.Jegorovas užsidarė Klaipėdos kareivinėse, vėliau jis buvo sulaikytas Lietuvos pareigūnų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis3
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų3
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai5
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba2
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...