Lėšos – nepatogumams kompensuoti

Šių metų pradžioje šiaurinėje miesto pusėje, tarp centrinio stadiono, Herkaus Manto gatvės ir Danės upės gyvenantys žmonės susibūrė į juridinį statusą turinčią Vitės bendruomenę.

Jau pirmuosiuose susirinkimuose imta kalbėti apie tai, kad toliau tūnoti gilaus sovietmečio sąlygomis arčiausiai uosto gyvenantiems žmonėms nebegalima.

Bendruomenės sukūrimas suteikė šio miesto kampo žmonėms vilčių, kad čia ateis XXI amžius.

"Iki šiol gyvenome lyg gėlė, kuri auginama kambaryje be saulės šviesos. Mūsų kiemai prižėlę senų medžių, tamsūs, vietos nėra nei vaikams žaisti, nei automobiliams pastatyti, šalia laiptinių nėra net šaligatvių", – piktinosi susirinkime visiems žinomas bėdas išsakiusi moteris.

Pakviesti su gyventojais susitikti uosto įmonių atstovai turėjo kuo atsikirsti į priekaištus dėl kenčiamo triukšmo bei taršos.

Jie minėjo, ką jau yra nuveikę, kad kaimynų netrikdytų laivų krovos garsai, dėstė, kada ir ką dar padarys.

Bet svarbiausia – nustebino šio kvartalo gyventojus vardydami, kiek pinigų jau yra sumokėję, kad Vitės kvartalas būtų žalesnis ir patogesnis gyventi.

Išgirdę apie dideles savivaldybę pasiekusias sumas, žmonės suprato, jog turi teisę reikalauti, kad jų gyvenimo kokybė būtų gerinama iš šių lėšų.

Dukart sukirto rankomis

Kadangi miesto detalusis planas jau yra, pats laikas imtis konkrečių kvartalų projektų kūrimo ir pradėti kiemų tvarkymą.

Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas ne kartą minėjo, jog prioritetą teiks tiems kiemams, kurių gyventojai savomis arba rėmėjų lėšomis prisidės prie projektų kūrimo.

Labiausiai apleistas kvartalas – nuo stadiono iki S.Dariaus ir S.Girėno gatvės padalytas mažesniais kvartaliukais.

Architektė Ramunė Staševičiūtė jau braižo arčiausiai uosto tvoros esančių ir labiausiai nuskriaustų Švyturio gatvės namų kiemų sutvarkymo projektą. Ji pasakojo, kad jau yra apžiūrėti visi šio rajono medžiai, numatyta, kurie jų išliks. Pas architektę lankosi gyventojai, išsako savo pageidavimus.

"Kad ši vieta gali tapti graži ir patraukli, aš neabejoju. Geografiškai tai labai įdomi vieta, visiškai šalia centras, netoli jūra. Kaip ir kiti rajonai, šis turi savo specifiką, su tuo reikia susitaikyti. Rajonas jau tampa istorinis, netrukus jį bus galima įtraukti į paveldo sąrašą. O jei dar kokį butą apstatytume sovietiniais buities daiktais, tai ir turistus būtų galima vesti. Mums tas sovietmečio kvapas – nemielas, bet užsieniečiams jis atrodo labai egzotiškas, daugelis nori lankyti būtent tokias vietas, nes savo šalyse tokių neturi", – su švelnia ironija kalbėjo architektė.

Už pirmojo kelių namų kiemus apimsiančio kvartalo atnaujinimo projektavimą reikės sumokėti apie 4 tūkst. eurų.

Vitės bendruomenė tikėjosi, kad šiuos kelis tūkstančius eurų gaus iš uosto bendrovių sumokėtų miestui pinigų, nes projektas skirtas kvartalo gyvenimui gerinti.

"Šiemet pas S.Budiną buvome du kartus. Du kartus sukirtome rankomis, jis pakartojo, kad nebus jokių problemų, juo labiau kad, mūsų žiniomis, KLASCO yra skyrusi bene 43 tūkst. eurų mūsų kvartalui apželdinti bei sutvarkyti", – pasakojo bendruomenės valdybos narys Ruslanas Shneiderat.

Liepė patiems rasti eurų

Tačiau toks manymas buvo klaidingas.

"Pinigai skirti sutvarkymui, bet ne projektavimui. Galėtume tai daryti patys, tada tektų skelbti viešą projektavimo konkursą, bet tai užtruktų ne mažiau nei metus, vadinasi, šiemet nieko nebebūtų padaryta. Būtent todėl pasiūlėme bendruomenei pasidaryti projektą ir padovanoti jį savivaldybei, taip procedūra būtų daug trumpesnė, o rezultatas – daug greitesnis, – tvirtino S.Budinas. – Bendruomenė yra paramos gavėja ir gali gauti lėšų. Tai yra ne vienintelis, bet greitesnis kelias. Man Vitės bendruomenė yra pavyzdys, labai gerai, kad ji yra aktyvi ir rūpinasi savo gyvenimu".

Rinkti pinigus iš gyventojų, net jei reikėtų išpešti po centą, vargu ar kas imtųsi. Vienintelė likusi bendruomenei išeitis – gauti reikiamą sumą iš turtingų kaimynų.

Bendruomenės valdybos vadovai suskubo į svečius pas uosto įmonių vadovus. Galiausiai pavyko susitarti, kad problemą padės išspręsti bendrovė "Krovinių terminalas".

Įmonės gamybos ir technikos direktorius Eduardas Plauška patikino, kad pasirašytas susitarimas, kuriuo remdamasi bendrovė sumokės pusšešto tūkstančio eurų.

Pusė lėšų – iš uosto

"Bendravimas su valdininkais man kartais primena pasaką, kai koks veikėjas liepia per naktį sunešioti geležines kurpes ar iškepti pyragą rėtyje. O kai tai atliekama, iškyla ne mažiau sudėtingų ir sunkiai įveikiamų problemų. Kai radome pinigų projektavimui, paaiškėjo, kad kiemų valymui neberenkami mokesčiai, kuriuos sukaupus buvo planuota tvarkyti tuos pačius kiemus, dabar bus naudojami apšvietimui įrengti. Bet apšvietimą Sportininkų gatvės rajone buvo planuojama įrengti dar tada, kai apie šio mokesčio panaikinimą nebuvo net minčių", – aiškino R.Shneiderat.

Šį darbą planuota atlikti už savivaldybės pinigus.

Tačiau savivaldybės administracijos vadovas aiškino, kad darbai šiame rajone bus suskirstomi etapais.

"Pirmiausia visuose kiemuose bus įrengiamas apšvietimas, teks vesti komunikacijas, o po to bus galima tvarkyti kiemų dangas", – paaiškino S.Budinas. – Gyventojai pernelyg ilgai vaikšto, kovodami dėl problemos sprendimo. Esu tikras, kad vaizdas šiame rajone tikrai pasikeis, nemažai darbų bus padaryta jau per šiuos metus. Manau, reikia šios vietos gyventojams padėti".

"Ūkio aplinkosaugos komitete pritarta šio rajono kiemų apšvietimo projekto daliai, bet visa programa dar nėra patvirtinta. Manau, kad iš esmės šie darbai bus vykdomi", – prognozavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Vakar I.Šakalienė aiškino, kad apšvietimas Švyturio gatvėje bus įrengiamas iš dviejų šaltinių: kiemų tvarkymo lėšų ir KLASCO pervestų pinigų.

Pasak valdininkės, pirmiausia būtina nutiesti apšvietimo komunikacijas, o tik paskui projektuoti kiemų atnaujinimą.

Projektas yra labai brangus, kadangi vien apšvietimo tinklai nusidrieks apie kilometrą, pinigų reikės ir seniai suprojektuotam lietaus nuotekų tinklų tiesimui.

Vis dar nenori išgirsti

Tačiau bendruomenė yra kategoriškai prieš tokį uostininkų skirtų pinigų panaudojimą.

"Mes jau žinome, kad daug metų uosto įmonių skiriami pinigai gretimų kvartalų gyvenimui gerinti buvo naudojami visoms miesto skylėms užkamšyti. Pusė jų sukišti stadionui atnaujinti, o juk jį numatyta iškelti už miesto ribų. Kur panaudotos kitos lėšos, atsakymo negavome. Viena žino visi gyvenantys Sportininkų gatvės rajone – į šio kvartalo patogumą ir gerovę jie investuoti nebuvo. Mums ilgą laiką buvo sakoma, kad nesame bendruomenė, tad bet kokia kritika ar nepasitenkinimas buvo kone atskirų asmenų nuomonė. Dabar esame bendruomenė, bet su mumis vis tiek nesiskaitoma. Nesuprantu, kodėl vadovai nesitaria su mumis dėl to, kas yra prioritetas naudojant uosto mūsų reikmėms skiriamus pinigus", – piktinosi R.Shneiderat.

Vitės bendruomenės valdybos manymu, savivaldybė negali naudoti rėmėjų pinigų, apšvietimas nėra ta sritis, kuri turi būti gerinama triukšmą ir taršą kompensuojančių uosto bendrovių lėšomis.

Tai, pasak susibūrusios bendruomenės atstovų, yra dešimtmečius nespręsta miesto problema ir privalo būti sprendžiama panaikinto kiemų mokesčio bei kitais būdais gautomis lėšomis, kaip tai daroma atokiai nuo uosto įmonių esančiuose miesto rajonuose.

Uosto įmonių skiriami dešimtys ir šimtai tūkstančių eurų pagaliau turi būti naudojami pagal paskirtį – įsitikinę Vitės bendruomenės nariai.

"Mus piktina tai, kad valdžia nesitaria su mumis. Mums patarė patiems ieškoti projektuotojų, taip ir padarėme. Būsimą projektą aptarėme su gyventojais visuotiniame susirinkime. Žmonės išsakė savo lūkesčius. Norime, kad taip pat būtų elgiamasi ir apšvietimo klausimu. Gyventojai pavargo nuo neprotingų sprendimų ir norėtų, kad jų nuomonės būtų paisoma", – dėstė Vitės bendruomenės valdybos pirmininkas Tomas Meškinis.