Quantcast

Verslas padeda kurti šventę

Nors Jūros šventės biudžetas kasmet viršija milijoną litų, liūto dalį renginių sąmatos sudaro rėmėjų lėšos. Organizatoriai pastebi, kad daugumai mecenatų labiau svarbus tradicijų saugojimas, bet ne komercinė nauda.

Nors Jūros šventės biudžetas kasmet viršija milijoną litų, liūto dalį renginių sąmatos sudaro rėmėjų lėšos. Organizatoriai pastebi, kad daugumai mecenatų labiau svarbus tradicijų saugojimas, bet ne komercinė nauda.

Prisideda vedami patriotizmo

Šių metų Jūros šventės biudžetas yra 1 mln. 200 tūkst. litų – beveik toks pat, kaip ir pernai. Dalinį 459 tūkst. litų finansavimą yra skyrusi Klaipėdos miesto savivaldybė, dar 66 tūkst. taip pat atseikės iš miesto biudžeto. Visą likusią biudžeto dalį sudaro mecenatų parama.

"Be verslo pagalbos Jūros šventė būtų skurdoka. Pagrindiniai rėmėjai išlieka aludariai, su jais turime sutartį penkeriems metams. Kasmet šventei jie įsipareigoję skirti po 100 tūkst. litų. Bet dažniausiai jų parama būna didesnė. Ypač tada, kai sugebame apginti savo idėjas, kurias norime įgyvendinti", – pasakojo Jūros šventę organizuojančios viešosios įmonės "Klaipėdos šventės" vadovas Romandas Žiubrys.

Anot jo, ilgametes tradicijas puoselėjančią fiestą didžiosios Klaipėdos bendrovės remia ne tik siekdamos komercinės naudos, bet ir vedamos patriotinių jausmų.

Teigiama, kad Jūros šventė yra miesto renginys, o reklamos atsipirkimo galimybės – ribotos.

"Kadangi visi renginiai čia yra nemokami, didžiąją dalį lėšų skiriame programai arba miesto puošybai. Gerai yra tai, kad neturime problemų dėl žiūrovų. Jiems tiesiog reikia pranešti, kada vyks Jūros šventė, ir jie atvažiuoja", – teigė R.Žiubrys.

Rėmėjų buvo visada

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento vadovė Nijolė Laužikienė teigė, kad pati svarbiausia miesto šventė visais laikais sulaukdavo rėmėjų. Esą net jei ekonominė situacija būdavo nepalanki, verslas šiam renginiui atrasdavo lėšų.

"Buvo pora metų, kai Jūros šventei pinigų iš miesto biudžeto nebuvo skiriama. Tada gelbėjo tik rėmėjai. Reikia atiduoti pagarbą uostamiesčio įmonėms, kad Jūros šventė tapo Klaipėdos pasididžiavimu", – tvirtino N.Laužikienė.

Jos įsitikinimu, šventei pinigus verslininkai skiria genami ne rinkodaros tikslų, o patriotinių jausmų. Lėšas skiriantieji mano, kad tiesiogiai gali prisidėti prie miesto įvaizdžio kūrimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių