Pokalbyje su A. Vaitkumi plačiau apie tai, ką daryti, kad mūsų miestas taptų švarus, o gatvės – neperkrautos transportu.

– Kas šiandien yra aktualiausia, kalbant apie taršą ir kamščius Klaipėdoje?

– Galima išskirti dvi esmines problemas. Pirmoji – apleistas transporto srautų valdymas ir su tuo susiję gatvių, sankryžų, tiltų bei viadukų projektai. Atsainus miesto vadovų požiūris suformavo aibę problemų, dėl kurių miestiečiai eikvoja laiką kamščiuose. Tyrimai rodo, kad būtent transportas yra didžiausias taršos mieste šaltinis.

Antrasis aspektas – dabartinės valdžios polinkis pompastiškiems ir neefektyviems sprendimams. Tokiais įvardinčiau tramvajaus, iš dalies –Bastionų tilto projektus. Tai labai brangūs ir realių problemų nesprendžiantys sumanymai. Vien ko vertas savivaldybės sprendimas išmesti kelis šimtus tūkstančių eurų tramvajaus projekto studijai.

– Gal galite konkrečiai įvardinti jautriausias miesto vietas šiuo klausimu?

– Transporto srautų dinamika rodo, kad didžiausia problema susidaro piko metu ties įvažiavimais į miestą. Jautriausia vieta – Šilutės plento ir Baltijos prospekto sankryža. Taip pat ir pietinėje miesto dalyje spūstyse ima strigti gyventojai, atvažiuojantys per Rimkus.

– Kaip spręsti susidariusias problemas?

– Sprendžiant automobilių srautų problemas privalomas kompleksinis požiūris. Kartu būtina numatyti, kaip situacija miesto infrastruktūroje keisis per artimiausius 10–15 metų. Tai turi atsispindėti miesto bendrajame plane, kuriame būtų nustatytas teritorijų paskirstymas.

Pirmiausia būtina sutvarkyti situaciją Šilutės plente. Į šią sankryžą patenka gausūs transporto srautai iš pietinės miesto dalies, Klaipėdos rajono bei uoste veikiančių įmonių. Praėjusiais metais tarša Šilutės plente leistinas normas viršijo net kelis kartus. Šioje vietoje pastačius dviejų lygių sankryžą, laisviau judėtų automobilių srautai Vilniaus plentu. Žinau, kad jau daugiau nei dešimtmetį prieš rinkimus klaipėdiečiai girdi panašių pažadų. Pastaruoju metu ir kaltinimus centrinei valdžiai, kad ši neva nevykdė pažadų skirti reikalingo finansavimo. Tačiau tiesa yra kiek kitokia – miesto vadovybė nesugebėjo paruošti projekto šios sankryžos įgyvendinimui, nors Vyriausybė praėjusiais metais tam skyrė apie 10 milijonų eurų. Deja, nepateikus projekto, finansavimas nebuvo suteiktas.

Dar vienas labai svarbus darbas, kurio būtina imtis, – pietinis aplinkkelis. Įrengus aplinkkelį už geležinkelio stoties, aplenkiant gyvenamuosius rajonus ir nebenaudojant Jūrininkų prospekto, sunkusis transportas iš uosto patektų tiesiai į magistralę. Tokiu būdu būtų išvengta didelių transporto spūsčių pačiame mieste – būtų akivaizdi nauda ne tik miestiečiams, bet ir priemiesčio bei rajono gyventojams.

– Kuriems miesto vadovybės pradėtiems projektams nepritariate. Kodėl?

– Mano nuomone, labai svarbu peržiūrėti Statybininkų prospekto ir Lipkių gatvės plėtros projektą. Pasigilinus aiškiai matyti, kad jau šiandien Statybininkų prospekto ir Šilutės plento sankryžoje yra per dideli transporto srautai. Šalia šios sankryžos išdėstytas ne tik daugiabučių namų kvartalas, bet ir mokyklos, darželiai. Tokią aplinką dar labiau apkrauti sunkiuoju transportu ne tik būtų didelė klaida, bet ir kainuotų itin brangiai – numatyta dviejų lygių estakada per geležinkelį kainuotų apie 25 milijonus eurų. Tai milžiniška suma miestui.

Dar vienas keistas ir labai brangus miesto vadovybės pradėtas projektas – Bastionų tiltas. Dėl šio tilto statybos ne kartą bendravau ir su miesto vadovais, ir su projektuotojais. Tačiau aiškaus atsakymo apie projekto naudą negavau. Ar šioje vietoje tiltas miestui iš tiesų yra reikalingas? Juk abejose Danės upės pusėse yra labai siauros gatvės, o tiltas kažkodėl suprojektuotas net keturių eismo juostų. Manau, kad šis projektas ne spręstų, o kaip tik sukeltų naujų problemų. Tai – tik keli pavyzdžiai.

– Skelbiama, kad Klaipėda gali tapti pirmuoju miestu, turinčiu tramvajų, Lietuvoje. Ar tai realu?

– Tai būtų ne pasiekimas, o brangiai kainuojanti ir rimta problema. Kodėl? Tiek dirbdamas Susisiekimo ministerijoje, tiek uoste  bendravau ir bendrauju su miestų, turinčių tramvajų linijas, vadovais. Žmonių, kurie iš tiesų nusimano apie tramvajų efektyvumą, nuomonė viena – jeigu miestas neturi jau įrengtų linijų, naujų įrenginėti tikrai neverta, nes tai – milžiniškos investicijos. Mano nuomone, šiuo klausimu yra efektyvesnių sprendimų, tarkime, Vilniaus pavyzdys – greitieji autobusai, kurie jau pasiteisino. Taip pat kitos ekologiško viešojo transporto rūšys.

Mūsų miesto vadovai jau išleido kelis šimtus tūkstančių eurų studijai dėl tramvajaus linijų  įrengimo Klaipėdoje. Ar buvo atsiklausta miestiečių nuomonės, ar buvo vykdomos diskusijos su specialistais? Kiek man žinoma – ne. Ir tai jau tampa sistemine Klaipėdos valdžios yda. Kaip minėjau, kuriami projektai, kuriais galėtų pasigirti miesto vadovai, tačiau kurių įgyvendinimas taps tik našta miesto biudžetui ir sukurs papildomų problemų.

Aš dirbu vadovaudamasis tokiu principu: kiekvieną savo darbą pradedu labai kruopščia situacijos ir būsimos naudos analize. Būtent tai lemia projektų sėkmę ir protingus jų kaštus. Matau, kad būtent tokio požiūrio Klaipėdos vadovybei šiandien labai trūksta.

Politinė reklama apmokėta iš LVŽS rinkiminės sąskaitos. Užs. 1663856