Legendinė šeimininkė. Nesuklysime taip pavadinę 78-erių klaipėdietę Janiną Šperienę, kuri per 20 metų vaišes ruošė kone tūkstantyje vestuvių. Kulinarinių ir konditerinių gudrybių moteris dar ankstyvoje jaunystėje pramoko iš Klaipėdos klebono šeimininkės.

Šakočiai – iš 120 kiaušinių

Janina – prieškario vaikas, jai, kaip ir daugeliui jos bendraamžių, teko išgyventi tai, ko vaikams geriau derėtų niekada nepatirti.

Tačiau ji puikiai prisimena, kad net tada, kai namuose beveik nebuvo ko valgyti, per šventes mama jai ir broliukui net iš rupių ruginių miltų iškepdavo gardžių meduolių.
Moteris pasakojo, kad ir jos mama skaniai gamindavo, tačiau virtuvės paslapčių moteris išmoko Klaipėdoje talkindama savo dėdės klebono šeimininkei.

Anais laikais šeimininkauti klebonijoje galėjo ne bet kas, o tik tos, kurios buvo baigusius specialius kulinarinius mokslus. Dvasininkai anuomet neretai priimdavo svečius, kuriuos reikėjo sočiai ir skaniai pavaišinti.

"Ta šeimininkė Onutė buvo jau gana sena, tad kai reikėdavo, aš dažnai atvykdavau padėti, paprastai per Kalėdas, Velykas, Jonines ar kokius jubiliejus. Ji dar A.Smetonos laikais baigė specialią virėjų mokyklą. Tad mokėjo ir paršelį iškepti, ir mėsą paruošti, paštetą pagaminti, žuvis išfarširuoti", – pasakojo Janina.

Klaipėdietė teigė, kad būtent iš senosios šeimininkės suprato prieskoninių žolelių reikšmę patiekalams, išmoko jas naudoti. O kaimuose esą retai kas anais laikais kreipė dėmesį į prieskonius.

"Ji mane vadino Janike ir labai nuoširdžiai mokė kulinarinių gudrybių, negailėjo žinių, dalijosi savo patyrimu. Išmokė net šakočius kepti. Kepdavome didelius, iš 120 kiaušinių", – prisiminė moteris.

Ryžosi avantiūrai

Janinos profesija – zootechnikė. Bet kadangi moteris nuo jaunų dienų jau buvo prakutusi kulinarijoje, ją viena kita šeimininkė, ruošdavusi vestuvių stalą, vis pakviesdavo į talką.

"Pastebėjau, kad kai kurios vadinamosios gaspadinės neparuošdavo nieko skanesnio, nepateikdavo įvairesnių patiekalų. Pamenu vieną tokią, kuri mokėjo prikepti tik netikrų zuikių. O kai aš pradėjau pati ruošti šventes, stengdavausi vis kokiu neįprastu skanėstu nustebinti svečius", – tvirtino moteris.

Vestuvėse Janina savarankiškai pradėjo šeimininkauti 1973-iaisiais, maždaug po metų, kai su šeima persikėlė gyventi į Klaipėdą. Nes melioracija išginė iš vienkiemio Pakruojo rajone.

Janinos brolis jau kurį laiką gyveno uostamiestyje ir pakvietė ją su šeima apsigyventi šalia.

Janina pasakojo, kad dirbo keliuose darbuose, tačiau sugebėdavo suderinti ir šeimininkavimą vestuvėse. Apie jos gebėjimus žinia sklido iš lūpų į lūpas. Taigi moteris subūrė kelių pagalbininkių komandą ir su jomis pradėjo vestuvinių vaišių ruošimo maratoną, kuris tęsėsi du dešimtmečius, beveik nenutrūkdamas nė savaitei.

Moteris teigė, kad vestuvių stalui pateikdavo viską – nuo saldumynų iki mėsos patiekalų, taip pat stalus ir serviruodavo. Tik jau nebekepusi šakočių, nes jų gamyba atimdavo labai daug laiko.

Svarbiausia – geras vardas

Anot Janinos, tokiam darbui reikėjo net tik išmanymo, bet ištvermės ir net valios susilaikyti nuo tam tikrų pagundų.
Nes prasta, išgerti linkusi šeimininkė gali sugadinti visą šventę. Būdavo tokių maistą ruošiančių moterų, kurios neatsispirdavo stikliukui. Tada kildavo pavojus, kad puotą ištiks katastrofa.

"Esu girdėjusi apie tokias šeimininkes, kurios ir prasigerdavo vestuvėse maistą begamindamos. Negalėjo atsispirti, ir tiek. Aš pati buvau kategoriška. Nes taip bekilnodama kiekvieną tostą gali visas vestuves sugriauti, jau nekalbant apie savo pačios gyvenimą", – neslėpė moteris.

Janinai vestuvių stalą tekdavo paruošti ir 50, ir net 200 svečių. Jei vestuvės būdavo "negausios", tai yra 50 žmonių, tai ji tik su viena pagalbininke suspėdavusios paruošti vaišes.

Kai puotoje būdavo keli šimtai žmonių, maistą ruošdavo keturios šeimininkės, bet dar prašydavo talkos iš šono – daržovėms nuvalyti ir indams suplauti.

Vestuvėms tekdavo pradėti ruoštis gerokai iš anksto. Šeimininkės pradėdavo nuo saldumynų – grybukų, uogelių, tortų gamybos, tam reikėdavo kelių dienų, paskui paruošdavo mėsos patiekalų, galiausiai likdavo žuvys.