- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pacientai pasveiksta, o skolos lieka – su tokiomis situacijomis kartais susiduria gydymo įstaigos, suteikusios skubią pagalbą medicinos draudimo neturintiems piliečiams. Dažnas jų, iš pradžių dėkojęs už išgelbėtą gyvybę, vėliau tiesiog pasipusto padus.
"Atsidėkoja" skolomis
Sušlubavus širdžiai tolimųjų reisų vairuotojas buvo atvežtas į ligoninę. Užsieniečiui gydytojai suteikė skubią pagalbą – plyšusi širdies aorta buvo operuota. Žmogus ne tik išgyveno, pasveiko, bet ir grįžo į darbo rinką.
Europos Sąjungos šalyse dirbęs vairuotojas, trečiosios šalies pilietis, neturėjo sveikatos draudimo, tad jo paprašyta už suteiktas gydymo paslaugas susimokėti. Tačiau žmogus atsisakė tai padaryti ir už sugrąžintą gyvybę "atsidėkojo" tūkstantinėmis skolomis.
Ūmaus infarkto ištiktas kaimyninės šalies pilietis taip pat buvo atgabentas į ligoninę. Jam buvo įdėti stentai, plečiantys kraujagysles.
Prieš guldant į ligoninę, pacientas raštiškai pasižadėjo atlyginti gydymo išlaidas. Tačiau gavęs sąskaitą pažadą pamiršo, aiškindamas, kad neturi pinigų ir nuostolius padengs jų draudimas.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus teigia neturįs pinigų, kelionėje viską išleidęs, tačiau žada grįžęs namo būtinai sumokėti. Nurodo savo adresą, kontaktus, tačiau išėjęs iš ligoninės tampa nebepasiekiamas.
Nustemba paprašius susimokėti
Gydymo įstaigose galima išgirsti ir daugiau tokių istorijų, kai neturintys sveikatos draudimo piliečiai, vos geriau pasijutę, pamiršta susimokėti už suteiktas gydymo paslaugas.
Į Klaipėdos jūrininkų ligoninę ne taip jau retai atgabenami ūmaus miokardo infarkto ištikti tolimųjų reisų vairuotojai, jūrininkai, pajūrio poilsiautojai ar turistai, tarp kurių būna ir neturinčių sveikatos draudimo.
"Kai kyla grėsmė paciento gyvybei, visais atvejais daroma viskas, kad ji būtų išsaugota, o sveikata kuo mažiau sutrikdyta.
Civilizuoti santykiai ir praktika diktuoja, kad atsakas turėtų būti toks pat besąlygiškas – pacientai, kurie nėra drausti mūsų šalies privalomuoju sveikatos draudimu, turėtų sumokėti už suteiktas paslaugas.
Turime gražių patirčių ir gražių istorijų, deja, bet kartais ligoninės atžvilgiu viskas baigiasi nelabai gražiai", – pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės viešųjų ryšių specialistė Jolanta Juškevičienė.
Svetur keliaujantys mūsų šalies gyventojai žino, kad sutrikus sveikatai užsienyje būtina su savimi turėti ne tik ES šalyse galiojančią sveikatos draudimo kortelę, privataus draudimo dokumentus, bet ir pinigų.
Susimokėjus už paslaugas pačiam, vėliau, pateikus kvitus, suteiktą medicinos pagalbą liudijančius dokumentus, išlaidos kompensuojamos.
Tačiau mūsų šalyje tokia praktika kai kuriuos pacientus stebina arba piktina.
Emigrantai šokdina medikus
Kartais mokėti už gydymą vengia ir Lietuvos emigrantai.
Deklaravusieji savo išvykimą ir nemokantys mokesčių lietuviai, grįžę trumpam pasisvečiuoti pas artimuosius, mėgsta šokdinti medikus.
Emigrantai įvairiais būdais stengiasi pakliūti į ligoninę, čia kartu su artimaisiais sukelia ne vieną skandalą.
Emigrantai įvairiais būdais stengiasi pakliūti į ligoninę, čia kartu su artimaisiais sukelia ne vieną skandalą, įrodinėdami savo teises.
Jie būna įsitikinę, kad visos gydymo paslaugos jiems vis dar priklauso nemokamai, nors mokesčių į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą nemoka.
Stengiasi susitarti
Klaipėdos jūrininkų ligoninės teisininkas Žilvinas Kiaušas paaiškino, kad kai sveikatos draudimo neturintys pacientai atsisako mokėti, pirmiausia bandoma susitarti, už suteiktas paslaugas siūloma susimokėti dalimis.
Nepavykus rasti kompromiso, susidariusi situacija sprendžiama teisės aktais numatyta tvarka.
Teisininkas neslėpė, kad išieškoti susidariusias skolas – gana sudėtingas procesas, tad tokiais atvejais labai svarbus paciento geranoriškumas.
"Prioritetas yra žmogaus sveikata, tad jeigu galime, stengiamės išvengti teisminių procesų", – pridūrė pašnekovas.
Šiemet ir pernai nė vienam buvusiam pacientui nebuvo iškeltas teisminis ieškinys.
Skolos – nuo 200 eurų
Ž.Kiaušas pastebi, kad lengviau pavyksta susitarti su Lietuvos gyventojais, o štai bandant tartis su užsieniečiais, tarp jų ir ES piliečiais, neretai kyla įvairių keblumų.
Sudėtingiau per teismus išsireikalauti pinigus iš Rusijos piliečių, nes tarp Lietuvos ir Rusijos nėra pasirašyta susitarimų dėl teisinės pagalbos. Tad kartais tuo piktnaudžiaujama.
Pasitaiko ir beviltiškų situacijų, kai net neaišku kurioje šalyje tektų bylinėtis su buvusiu pacientu: pagal gyvenamąją ar registracijos vietą. Be to, teismo procesai – brangūs.
Nesumokėtos gydymo išlaidos vidutiniškai prasideda nuo poros šimtų ir siekia kelis tūkstančius eurų.
Tikisi, kad pamirš
"Kodėl nesutinka mokėti? Atsiranda tūkstančiai priežasčių", – atsiduso teisininkas.
Dažniausiai pacientai nesupranta, kodėl turi mokėti už gydymą. Tada juos tenka supažindinti su Lietuvoje galiojančiais teisės aktais. Kiti teisinasi neturintys pinigų arba žada sumokėti rytoj.
Kai kurie pacientai, prieš išeidami namo, rėžia ilgas padėkos kalbas už suteiktas kokybiškas paslaugas. Tačiau, vos užvėrę ligonines duris, pamiršta apie skolas.
Ž.Kiaušas spėjo, kad jie greičiausiai viliasi, jog skolos bus nurašytos. Arba koją pakiša įsitikinimas, kad už juos turi sumokėti kas nors kitas. Tačiau pasiteiravus, kas tai galėtų padaryti, trauko pečiais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą4
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?20
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai20
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką6
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai7
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...