Už gydymą pacientai kartais „atsidėkoja“ ir skolomis

Pacientai pasveiksta, o skolos lieka – su tokiomis situacijomis kartais susiduria gydymo įstaigos, suteikusios skubią pagalbą medicinos draudimo neturintiems piliečiams. Dažnas jų, iš pradžių dėkojęs už išgelbėtą gyvybę, vėliau tiesiog pasipusto padus.

"Atsidėkoja" skolomis

Sušlubavus širdžiai tolimųjų reisų vairuotojas buvo atvežtas į ligoninę. Užsieniečiui gydytojai suteikė skubią pagalbą – plyšusi širdies aorta buvo operuota. Žmogus ne tik išgyveno, pasveiko, bet ir grįžo į darbo rinką.

Europos Sąjungos šalyse dirbęs vairuotojas, trečiosios šalies pilietis, neturėjo sveikatos draudimo, tad jo paprašyta už suteiktas gydymo paslaugas susimokėti. Tačiau žmogus atsisakė tai padaryti ir už sugrąžintą gyvybę "atsidėkojo" tūkstantinėmis skolomis.

Ūmaus infarkto ištiktas kaimyninės šalies pilietis taip pat buvo atgabentas į ligoninę. Jam buvo įdėti stentai, plečiantys kraujagysles.

Prieš guldant į ligoninę, pacientas raštiškai pasižadėjo atlyginti gydymo išlaidas. Tačiau gavęs sąskaitą pažadą pamiršo, aiškindamas, kad neturi pinigų ir nuostolius padengs jų draudimas.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus teigia neturįs pinigų, kelionėje viską išleidęs, tačiau žada grįžęs namo būtinai sumokėti. Nurodo savo adresą, kontaktus, tačiau išėjęs iš ligoninės tampa nebepasiekiamas.

Nustemba paprašius susimokėti

Gydymo įstaigose galima išgirsti ir daugiau tokių istorijų, kai neturintys sveikatos draudimo piliečiai, vos geriau pasijutę, pamiršta susimokėti už suteiktas gydymo paslaugas.

Į Klaipėdos jūrininkų ligoninę ne taip jau retai atgabenami ūmaus miokardo infarkto ištikti tolimųjų reisų vairuotojai, jūrininkai, pajūrio poilsiautojai ar turistai, tarp kurių būna ir neturinčių sveikatos draudimo.

"Kai kyla grėsmė paciento gyvybei, visais atvejais daroma viskas, kad ji būtų išsaugota, o sveikata kuo mažiau sutrikdyta.

Civilizuoti santykiai ir praktika diktuoja, kad atsakas turėtų būti toks pat besąlygiškas – pacientai, kurie nėra drausti mūsų šalies privalomuoju sveikatos draudimu, turėtų sumokėti už suteiktas paslaugas.

Turime gražių patirčių ir gražių istorijų, deja, bet kartais ligoninės atžvilgiu viskas baigiasi nelabai gražiai", – pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės viešųjų ryšių specialistė Jolanta Juškevičienė.

Svetur keliaujantys mūsų šalies gyventojai žino, kad sutrikus sveikatai užsienyje būtina su savimi turėti ne tik ES šalyse galiojančią sveikatos draudimo kortelę, privataus draudimo dokumentus, bet ir pinigų.

Susimokėjus už paslaugas pačiam, vėliau, pateikus kvitus, suteiktą medicinos pagalbą liudijančius dokumentus, išlaidos kompensuojamos.

Tačiau mūsų šalyje tokia praktika kai kuriuos pacientus stebina arba piktina.

Emigrantai šokdina medikus

Kartais mokėti už gydymą vengia ir Lietuvos emigrantai.

Deklaravusieji savo išvykimą ir nemokantys mokesčių lietuviai, grįžę trumpam pasisvečiuoti pas artimuosius, mėgsta šokdinti medikus.

Emigrantai įvairiais būdais stengiasi pakliūti į ligoninę, čia kartu su artimaisiais sukelia ne vieną skandalą.

Emigrantai įvairiais būdais stengiasi pakliūti į ligoninę, čia kartu su artimaisiais sukelia ne vieną skandalą, įrodinėdami savo teises.

Jie būna įsitikinę, kad visos gydymo paslaugos jiems vis dar priklauso nemokamai, nors mokesčių į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą nemoka.

Stengiasi susitarti

Klaipėdos jūrininkų ligoninės teisininkas Žilvinas Kiaušas paaiškino, kad kai sveikatos draudimo neturintys pacientai atsisako mokėti, pirmiausia bandoma susitarti, už suteiktas paslaugas siūloma susimokėti dalimis.

Nepavykus rasti kompromiso, susidariusi situacija sprendžiama teisės aktais numatyta tvarka.

Teisininkas neslėpė, kad išieškoti susidariusias skolas – gana sudėtingas procesas, tad tokiais atvejais labai svarbus paciento geranoriškumas.

"Prioritetas yra žmogaus sveikata, tad jeigu galime, stengiamės išvengti teisminių procesų", – pridūrė pašnekovas.

Šiemet ir pernai nė vienam buvusiam pacientui nebuvo iškeltas teisminis ieškinys.

Skolos – nuo 200 eurų

Ž.Kiaušas pastebi, kad lengviau pavyksta susitarti su Lietuvos gyventojais, o štai bandant tartis su užsieniečiais, tarp jų ir ES piliečiais, neretai kyla įvairių keblumų.

Sudėtingiau per teismus išsireikalauti pinigus iš Rusijos piliečių, nes tarp Lietuvos ir Rusijos nėra pasirašyta susitarimų dėl teisinės pagalbos. Tad kartais tuo piktnaudžiaujama.

Pasitaiko ir beviltiškų situacijų, kai net neaišku kurioje šalyje tektų bylinėtis su buvusiu pacientu: pagal gyvenamąją ar registracijos vietą. Be to, teismo procesai – brangūs.

Nesumokėtos gydymo išlaidos vidutiniškai prasideda nuo poros šimtų ir siekia kelis tūkstančius eurų.

Tikisi, kad pamirš

"Kodėl nesutinka mokėti? Atsiranda tūkstančiai priežasčių", – atsiduso teisininkas.

Dažniausiai pacientai nesupranta, kodėl turi mokėti už gydymą. Tada juos tenka supažindinti su Lietuvoje galiojančiais teisės aktais. Kiti teisinasi neturintys pinigų arba žada sumokėti rytoj.

Kai kurie pacientai, prieš išeidami namo, rėžia ilgas padėkos kalbas už suteiktas kokybiškas paslaugas. Tačiau, vos užvėrę ligonines duris, pamiršta apie skolas.

Ž.Kiaušas spėjo, kad jie greičiausiai viliasi, jog skolos bus nurašytos. Arba koją pakiša įsitikinimas, kad už juos turi sumokėti kas nors kitas. Tačiau pasiteiravus, kas tai galėtų padaryti, trauko pečiais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos „Neptūnas“ rado naują generalinį rėmėją
    Klaipėdos „Neptūnas“ rado naują generalinį rėmėją

    Krepšinis Klaipėdoje sulaukia vis daugiau kraštiečių dėmesio, todėl vietos verslas džiaugiasi galėdamas prisidėti prie krepšinio klubo veiklos. Klaipėdos „Neptūno“ komanda sulaukė dar vieno rėmėjo. ...

    1
  • Klaipėdoje įamžins kariuomenės šimtmetį
    Klaipėdoje įamžins kariuomenės šimtmetį

    Minint Lietuvos valstybės ir kariuomenės šimtmetį, valdininkai nutarė kariuomenės ženklą pastatyti Šiaurės rage. Kur atsiras karininkų uostamiesčiui dovanotas stiebas su istorine vėliava, vis dar neaišku. ...

    1
  • Pilies tilto nebekels iki pavasario
    Pilies tilto nebekels iki pavasario

    Pilies tiltas turėjo būti keliamas kasdien po du kartus iki spalio pabaigos. Tačiau šį procesą nuspręsta nutraukti anksčiau. Pokyčius nulėmė ne tik menkas tilto kilnojimo poreikis, bet ir prieš dvi savaites pajūryje praūžusi audra. ...

  • Paskutinė kruizinio sezono kregždė
    Paskutinė kruizinio sezono kregždė

    Penktadienį savo viešnage Klaipėdoje kruizinį sezoną turėtų pabaigti čia atplauksiantis laivas "Marco Polo". Skaičiuojama, jog Klaipėdą šią vasarą aplankė apie 70 tūkst. turistų, kuriuos atplukdė 60 keleivinių laineri...

  • Gyventojai – prieš eismą Melnragėje
    Gyventojai – prieš eismą Melnragėje

    Melnragės gyventojai išreiškė norą kai kuriose gyvenvietės gatvėse numatytu laiku riboti motorinių transporto priemonių eismą. Žmonės piktinasi, kad automobilių ir motociklų skleidžiamas triukšmas vakarais drumsčia vietinių ...

    15
  • Įvažiavimas į Klaipėdą ketvirtadienį buvo paralyžiuotas
    Įvažiavimas į Klaipėdą ketvirtadienį buvo paralyžiuotas

    Ketvirtadienio rytas važiuojantiems į Klaipėdą per Jakų transporto žiedą prailgo – automobilių susidūrimas Vilniaus plente sustabdė mašinų srautą. ...

    12
  • Klaipėdoje pareigūnai mokysis suvaldyti incidentą SGD terminale
    Klaipėdoje pareigūnai mokysis suvaldyti incidentą SGD terminale

    Įvairių institucijų pareigūnai Klaipėdoje treniruosis suvaldyti incidentą suskystintųjų gamtinių dujų terminale. ...

    7
  • Klaipėdoje nesuveikė keturi pavojaus įrenginiai
    Klaipėdoje nesuveikė keturi pavojaus įrenginiai

    Trečiadienio vidurdienį uostamiestyje užkaukusios sirenos išgąsdino nedaugelį. Tuo metu, kai aidėjo pavojaus signalas, žmonės skubėjo pietų ir nė neabejojo, kad jų gyvybėms negresia joks pavojus. ...

    8
  • Bankai jau ima valdžią?
    Bankai jau ima valdžią?

    Vienos Klaipėdos įmonės vadovas nustėro, kai išėmus palyginti nedidelę grynųjų sumą bankas blokavo bendrovės sąskaitą. Apie šį ketinimą nė nebuvo pranešta telefonu. Kraštutinėmis priemonėmis komerciniai bankai teigi...

    22
  • KU rektoriaus rinkimai – lyg ant ledo lyties
    KU rektoriaus rinkimai – lyg ant ledo lyties

    Vienas Klaipėdos universiteto steigėjų, uostamiesčio politikas Vytautas Čepas po rektoriaus rinkimų išreiškė apgailestavimą, kad įstaigos vadovas nebuvo išrinktas iš karto. Esant tokiai sudėtingai universiteto situacijai, ...

    9
Daugiau straipsnių