- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau kurį laiką svarbiausia Klaipėdos uosto tema yra jo ateities vizijos dėliojamos jo Bendrajame plane, bet paraleliai vyksta ir daugybė kitų uosto rekonstrukcijos darbų.
Skatins rangovų kūrybiškumą
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus užsiminė, kad šiemet, kaip numatyta, patvirtinus Uosto bendrąjį planą, kitais metais Uosto direkcijos investicijos galėtų siekti apie 170 mln. eurų. Tokio dydžio metinių investicijų plano iki šiol Klaipėdos uostas nėra turėjęs.
Uoste prasidėtų abiejų molų pertvarkymo, ilginimo ir įplaukos kanalo gilinimo iki 17 metrų darbai.
„Pietinio molo konfigūracija daugmaž aiški. Perstačius molą perkeliant jį į pietus uosto įplaukos vartų plotis nuo 180 metrų padidėtų iki 250 metrų. Dėl šiaurinio molo galutinai paaiškės tada, kai Švedijoje bus baigtas pertvarkytų Klaipėdos uosto modeliavimo tyrimas“, - teigė A.Vaitkus. Jis patikslino, kad naujos sudėties Vyriausybėje išgirdęs palaikymą dėl uosto vystymo planų. Klaipėdos uostas tampa vienu aukščiausių prioritetų mūsų valstybėje.
Šiuo metu vyksta Povaikio aplinkai vertinimas dėl molų perstatymo ir gilinimo iki 17 metrų. Yra tarpiniai naujos konstrukcijos uosto molų modeliavimo rezultatai. Galutinė ataskaita bus maždaug po dviejų mėnesių. Poveikio aplinkai vertinimo studiją „Sweco Lietuva“ turi pateikti kitais metais. Ją patvirtinus bus skelbiami tarptautiniai molų rekonstrukcijos ir uosto gilinimo konkursai.
„Svarstome galimybę skelbti molų pertvarkymo rangos konkursą kartu perkant ir projektavimo darbus. Taip rangovai galėtų teikti siūlymus atsižvelgdami į savo patirtį uostų molų statybose. Toks konkursas reikalauja aukštesnės mūsų darbuotojų kvalifikacijos, nes reikės suformuoti sudėtingesnes konkurso sąlygas. Bet tikimės, kad taip pavyks gauti patrauklesnes molų perstatymo kainas“, - tikino neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriumi po konkurso patvirtintas Vidmantas Paukštė. Jis pridūrė, kad ateityje rangos konkursų su pačių rangovų teikiamais projektais, tai yra su idėjų generavimu – turėtų tik daugėti. Taip būtų skatinamas rangovų kūrybiškumas.
Jei viskas vyktų sklandžiai, maždaug 2018 metų pabaigoje tikimasi pradėti vykdyti uosto molų pertvarkymą ir akvatorijos gilinimą iki 17 metrų.
Diskusijos su melnragiškiais
Svarbiausiu šio momento infrastruktūros vystymo darbu Uosto direkcijoje yra laikomas Uosto bendrojo plano parengimas. Jau atliktas pirmasis etapas – Strateginių pasekmių aplinkai vertinimas. Po kelių savaičių bus galutinis planavimo organizatoriaus sprendimas dėl alternatyvų. Šiuo metu Uosto plėtojimo taryba yra pritarusi tam variantui, kuris numato didžiausią uosto vystymą – jo gilinimą iki 17 metrų, vartų pertvarkymą, pietinio uosto plėtrą bei naujų teritorijų įsisavinimą, išorinio uosto statybą jūroje.
Kitas etapas bus konkrečių sprendimų nagrinėjimas, įmonių ir gyventojų pageidavimo analizė.
„Uosto bendrasis planas yra rengiamas tokiu detalumu, kad po to nebereikėtų rengti detaliųjų planų. Taip sutaupytume laiko, parengtume konkretizuotus sprendimus 15-ai metu, o uosto vystymo strategiją apibrėžtume net 25 metams“, - aiškino V.Paukštė.
Neseniai Uosto direkcija surengė susitikimą su Melnragės bendruomene dėl galimo išorinio uosto statybos jūroje priešais Melnragę.
„Žmones domino, kokiomis kainomis bus išperkamas turtas? Ar jis nenuvertės? Dalis žmonių teigė, kad naujai kurtis Klaipėdoje trūksta patrauklių teritorijų. Uosto direkcija turi patirties, kai kompensavo daliai žmonių plečiant uostą Smeltės zonoje. Netgi yra konkretūs žmonės, kurie dėkojo, kad sumokėjus kompensacijas jie įsigijo geresnį turtą nei turėjo. Plėtojant uostą ir kompensavus gyventojams buvo sutvarkytos užleistos miesto teritorijos prie Centrinio Klaipėdos terminalo. Daugelyje uostamiesčių tinkamai sutvarkius infrastruktūrą gyvenamosios teritorijos netoli uostų įgyja didesnę vertę. Manau, kad taip bus ir Melnragėje, kur numatyta, kad krovos zona nuo Melnragės bus uždengta jūrinių pramogų statiniais“, - dėstė A.Vaitkus.
Jis prisiminė, kad dalis žmonių kėlė klausimą ar bus išlaikytos sanitarinės zonos tarp Melnragės gyvenvietės ir išorinio uosto. A.Vaitkus užtikrino, kad išorinio uosto krovos zonos bus ne arčiau kaip už 1,5 kilometro nuo dabartinės kranto linijos.
„Pasiūliau Melnragės bendruomenei pasirašyti sutartį, kur numatytume kaip bus keičiamasi informacija apie galimą išorinio uosto vystymą ir su tuo susijusius planus. Melnragiškiai supranta, kad dabar jūros pakrantėje ties Melnrage vyksta intensyvi erozija. Pastačius išorinį uostą Melnragės krantas nebebūtų niokojamas bangų“, - svarstė A.Vaitkus.
Darbas – 25 objektuose
Be strateginio tikslo kaip per artimiausius metus vystyti Klaipėdos uostą, vyksta ir kasdieniai uosto rekonstrukcijos darbai.
Neseniai pasirašyta 14,8 mln. eurų vertės sutartis dėl Vakarų laivų gamyklos dukterinės bendrovės „Vakarų krova“ krovai naudojamų 139-140 krantinių rekonstrukcijos Malkų įlankoje. Darbus atliks Lietuvos bendrovė „Hidrostatyba“ ir latvių BMGS.
Tuo pat metu vyks ir dviejų geležinkelio atšakų į „Vakarų krovą“ statyba.
Kitas svarbus Malkų įlankoje vykstantis darbas – povandeninės sienutės įrengimas pagal Smeltės pusiasalį. Jos reikia tam, kad Malkų įlanką galima būtų gilinti iki 14,5 metrų. Įrengti sienutę planuojama dar šiais metais.
Šiuo metu Malkų įlanka yra bene svarbiausia uosto statybų aikštelė. Čia netrukus prasidės 127-128 pirso rekonstrukcija, parengti 135-136 krantinių rekonstrukcijos dokumentai, baigiami rengti 142-143 ir 143A krantinių pertvarkymo techniniai projektai ir bus skelbiamas rangos konkursas. Suskaidžius į mažesnes dalis dar šiemet tikimasi sulaukti tinkamų pasiūlymų dėl 137-138 krantinių rekonstrukcijos.
V.Paukštė pastebėjo, kad dalį projektų Malkų įlankoje stabdo pernelyg griežtas aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas „Land 46“. Pagal jį ketvirtosios užterštumo klasės gruntas patenka į tą kategoriją, kurio negalima plukdyti į jūros sąvartyną. Tai stabdo bent kelių uosto krantinių rekonstrukciją. Anot V.Paukštės, iš Aplinkos ministerijos gautas vienas iš projektų, kuris padės suderinti problemas. Jos daugiausiai susijusios su Malkų įlankos krantinių pertvarkymu.
Kitas uosto statybų taškas – „Begos“ naudojamos krantinės. Baigiamas tvirtinti 66A ir 67A pirsas, sėkmingai vykdomi statybos darbai 67-68 krantinėse.
Intensyvios statybos vyksta „Birių krovinių terminalo“ naudojamose krantinėse. Gegužę atplukdomos naujos 101-102 krantinių atmušos, šiais metais planuojama užbaigti tvarkyti 103-104 krantines ir pereiti prie 105-106 krantinių rekonstrukcijos. Taip pat bus tvarkomi „Birių krovinių terminalo“ geležinkeliai. Ši bendrovė laikoma viena perspektyviausių uoste. Planuojama, kad po rekonstrukcijos jos krova gali pasiekti apie 12 mln. tonų per metus.
V.Paukštė akcentavo, kad šiuo metu uoste vykdomi – projektuojami arba jau statomi iš viso 25 objektai. Baigiamas 1-2 krantinių kapitalinis remontas ir rengiamas techninis projektas dėl jų pertvarkymo bei vadinamosios nulinės 260 metrų ilgio krantinės įrengimo. Rengiamasi vykdyti Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojamų 10-11 bei 16-18 rekonstrukcijos konkursus. Rengiami „Centrinio Klaipėdos terminalo“ pirso 80-81 krantinės prailginimo ir geležinkelio linijų atvedimo dokumentai. Didesniems laivams priimti pritaikomos „Klaipėdos Smeltės“ naudojamos 82-89 krantinės.
Paraleliai uoste buvo vykdomi valymai laivybos kanale ir prie krantinių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai7
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...