Prognozės pildosi su kaupu

Jos esmė tokia – iki 2025 metų nuo dabartinio 552 ha uosto sausumos ploto jį padidinti dar 546 ha iki 1098 ha.

Krovą nuo 38,5 mln. tonų 2015 metais padindinti dar 38 mln. 2025 metais ji siektų net 76 mln. tonų per metus.

Kitas planas darbuotojų skaičių uoste nuo 4500 dabar dar padidinti 4000 žmonių.

Ir svarbiausia - viešąsias pajamas iš uosto, kurios 2015 metais siekė 685 mln. eurų, iki 2025 metų padidinti dar 677 mln. eurų iki 1,36 mlrd. eurų.

Šie skaičiai gali atrodyti tarsi keliantys juoką, bet Klaipėdos uoste juokauti jau nebeskubama. Juoką netgi kai kuriems uostininkams kėlė 2004 metais Japonų tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) atlikta giliavandenio uosto studija. Tuomet japonai prognozavo, kad 2015 metais Klaipėdos uostas kraus 35 mln. tonų krovinių, kas prie 21 mln. tonų 2003 metų krovos kėlė juoką. Realiai Klaipėdos uostas netgi viršijo japonų prognozes – 2015 metais krovė 38,5 mln. tonų.

„Mums yra ypatingai svarbu, kad Klaipėdos miesto valdžia, gyventojai suprastų ir remtų bendrus uosto vystymo sprendinius. Svarbu, kad nepadarytume klaidų, kokias jau esame padarę. Didelė klaida yra tai, kad nesuprojektuotas ir neįteisintas išorinis uostas. Jie jis būtų savalaikiai įteisintas, šiandien išoriniame uoste jau veiktų kai kurie terminalai. Jiems būtų buvusios parinktos žymiai geresnės vietos nei dabar“, - svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Privalome turėti pasiūlymus...

Rengiant Klaipėdos uosto bendrąjį planą preliminariai yra pateikti keturi uosto vystymo scenarijai. Nuo to, kas vyktų, jei šiandieniniame uoste nebūtų nieko daroma iki maksimaliai galimos uosto plėtros.

„Neabejoju, kad turime pasirinkti maksimalią uosto vystymo koncepciją. Jai pritaria ir uosto krovos kompanijos. Tik klausimas, kada ir kokią uosto dalį pirmiau vystytume?“, - svartė A.Vaitkus.

Pasirinkti maksimalų uosto vystymo planą skatina ir vis didesnis užsienio investuotojų domėjimasis Klaipėdos uostu.

„Į uostą atvyksta pasaulinio lygio globalios kompanijos, kurios nori investuoti rimtas pinigų sumas. Klausia, ką galite pasiūlyti. Uostų vystymo tendencijos dabar tokios, kad jei turi ką pasiūlyti tai ir siūlyk. Jei neturi ką siūlyti liksi nuošalyje...“, - aiškino A.Vaitkus.

Iki šiol didžiausia Klaipėdos uosto problema yra krovos teritorijų trūkumas. Bet jį krovos kompanijos išsprendė naudodamos pažangiausias krovos technologijas. Klaipėdos uoste vieno kvadratinio metro teritorijos apyvartumas yra 2-3 kartus didesnis nei kaimyniniuose uostuose. Pagal vystymo tempus Klaipėdos uostas pastarąjį dešimtmetį buvo vienas iš lyderių ne tik Baltijos jūros regione, bet ir visoje Europoje. Jo prieaugis kasmet siekė vidutiniškai 6,6 procentus.

Ateis laikas, kai ankštų Klaipėdos uosto teritorijų fiziškai nebepakaks net ir naudojant naujausias technologijas.

„Turime stengtis, kad gylių ir teritorijų trūkumai Klaipėdos uoste būtų laiku eliminuoti. Pietinėje uosto dalyje turime apie toliau nuo miesto ir gyventojų nutolusią apie 1500 ha teritoriją, kuri gali būti naudojama uostų ir logistikos veiklai. Tai gerokai palengvintų tarp miesto, Kuršių nerijos ir Natūra 2000 teritorijų įspraustą Klaipėdos uosto veiklą“, - svarstė A.Vaitkus, akcentavęs ir tai, kad labai svarbu, jog šalia Klaipėdos plėtotųsi laisvosios ekonominės zonos. Geriausiu pavyzdžiu jis laiko Roterdamo uostą šalia kurio įsikūrusios net septynios didžiulės gamyklos. Jos per uostą apsirūpina žaliava ir išgabena pagamintą produkciją.

Galimi įvairūs scenarijai

Ko artimiausius 15-20 metų turėtų siekti Klaipėdos uostas. Tiksliau pristatoma tai, kas dėliojama maksimalioje Klaipėdos uosto vystymo ketvirtojoje koncepcijoje.

Ji apimtų maksimaliai galimą Klaipėdos uosto šiaurinės, pietinės ir centrinės dalies išvystymą. Pagal tą koncepciją Klaipėdos uosto krantinių techninis potencialas būtų apie 163 mln. tonų krovinių per metus. Dabartinėje uosto dalyje, įskaitant Malkų įlanką, maksimaliai ją išplėtojus krovos potencialas sudarytų 100 mln. tonų per metus, išoriniame uoste apie 34 mln. tonų per metus, o naujai suformuotame pietiniame uoste – apie 29 mln. tonų per metus.

Tai tolimesni planai.

Tačiau Klaipėdos uostas turi ir artimiausios perspektyvos iki 2022 metų vystymo planą. Juo siekiama pradžioje iki 420 metrų išplatinti pagrindinį laivų apsisukimo ratą, praplatinti uosto vartus iki 250 metrų, išgilinti dalį laivybos kanalo iki 17 metrų, išgilinti Malkų įlanką iki 14,5 metrų.

Taip pat pietinėje dalyje būtų užsitikrinta papildomai praplėsti uosto teritoriją 80 ha plotu, o už uosto papildomai suformuoti 336 ha laisvo uosto teritoriją.

Priklausomai nuo krovos poreikio planuojamas ir naujas 130 ha plotas šiaurinėje dalyje jūroje už uosto vartų – vadinamasis išorinis uostas. Jame būtų formuojama apie 1,5 kilometro krantinių dalis su 17,5 metrų gyliu. Apie tai, kokie kroviniai būtų šiame uoste šiandien dar anksti kalbėti.

Svarstomos galimybės išoriniame uoste krauti konteinerius. Neoficialiuose pokalbiuose nuskamba ir tai, kad išoriniame uoste galėtų būti kraunami tanklaiviai ir čia būtų nutiestas produktotiekis. Įmanomi įvairūs scenarijai. Netgi ir toks, kad išoriniame uoste, kada nors stovėtų išdujinimo laivas „Independence“. Kodėl gi ne, jei apie to laivo stovėjimą Būtingės išoriniame uoste kažkada buvo užsiminusi netgi dabartinė Lietuvos Prezidentė?