Klaipėdos savivaldybei 2014-ieji buvo sėkmingi finansiškai. Ir šiems metams siūlomas tvirtinti optimistinis miesto biudžetas. Šiandien jis bus pristatytas tarybai. Miesto biudžetą planuojama patvirtinti vasario 19-ąją.

Viršijo 16 mln. litų

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, ruošiantis tvirtinti naują miesto biudžetą, labai svarbu, kaip pavyko susitvarkyti su praėjusių metų planu.

„Rezultatai – geri. Praėję metai buvo tikrai sėkmingi. Taip būna retai“, – pabrėžė direktorė.

Praėjusių metų pradžioje patvirtintas uostamiesčio biudžetas siekė 396,2 mln. litų. Per metus jis buvo tikslinamas tris kartus. Paskutinį kartą – gruodį. Tada buvo patvirtintas 404,4 mln. litų pajamų planas.

„Mums ne tik pavyko įgyvendinti patikslintą biudžetą, bet ir gauti 16 mln. litų viršplaninių lėšų“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.

Tad praėjusių metų pabaigoje Klaipėdos biudžetas siekė 420,4 mln. litų. Jo planas įvykdytas 104 proc.

A.Špučienė teigė, kad daugiausia perteklines lėšas nulėmė gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto mokesčiai bei ilgalaikio turto realizavimas. Pirmojo surinkta 3 mln., antrojo – 4 mln. litų daugiau, nei planuota. 6,9 mln. litų gauta iš ilgalaikio turto realizavimo – daugiausia žemės pardavimo.

A.Špučienė aiškino, kad yra nustatyta, kaip turi būti panaudotos perteklinės lėšos. Jos turi būti skiriamos apmokėti sausio 1 d. esantiems kreditoriniams įsiskolinimams. Nesant jų, dengti paskolas.

„Taip ir elgsimės, išskyrus lėšas, kurios yra tikslinės paskirties. Joms galėtume priskirti pinigus, gautus už žemės pardavimą. Yra nustatyta, kad šios lėšos turi būti naudojamos inžinerinių tinklų vystymui. Kadangi didelių uždelstų įsiskolinimų neturime, mažinsime paskolas“, – tvirtino A.Špučienė.

Džiugina atlikti darbai

J.Simonavičiūtės teigimu, apskaičiuota, kad vienam gyventojui praėjusiais metais teko 2 tūkst. 672 litai biudžeto pajamų.

Direktorė tvirtino, kad svarbiausi praėjusiais metais atlikti darbai buvo Pilies tilto remontas, dviračių ir pėsčiųjų tako ruožo įrengimas Danės upės slėnyje, Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso pritaikymas visuomeniniams renginiams.

Taip pat buvo rekonstruotas „Danės“ globos namų pirmas-–ketvirtas aukštai, atnaujinta A.Brako dailės mokykla, baigtos remontuoti Joniškės bei Janonio gatvės, atidarytas Kultūros fabrikas.

Augimas – įspūdingas

Šiandien miesto tarybai bus pristatytas šių metų biudžetas. A.Špučienė tvirtino, kad jis bus daug didesnis nei praėjusių metų.

Pagrindinė augimo priežastis yra Pajamų metodikos įstatymo pasikeitimas. Šiemet savivaldybėms bus grąžinta gyventojų pajamų mokesčio dalis, kurią valstybė pasiimdavo ekonominio sunkmečio metu. Vien dėl šios priežasties uostamiesčio biudžetas padidėtų 3 mln. eurų.

„Kaip gyvenome neblogai, taip ir gyvensime“, – tvirtino A.Špučienė.

Šių metų biudžetas sieks 124 mln. eurų. Į šią sumą nėra įskaičiuotos valstybės investicijos, kurios paaiškės vėliau, apyvartinės ir praėjusių metų viršplaninės lėšos.

Šių metų biudžetas yra 7 mln. eurų didesnis nei praėjusiųjų. A.Špučienės teigimu, augimas yra įspūdingas.

„Tokio augimo nesame turėję. Apie 20 mln. litų didesnis buvo prieškrizinis 2008-ųjų biudžetas, tačiau vėliau jį teko du kartus mažinti. Tad galiausiai jis buvo toks mažas, kokio neturėjome dešimt metų“, – prisiminė departamento vadovė.

Pasak A.Špučienės, kyla klausimas, ar toks augimas realus. Tai priklausys nuo šalies ekonominės situacijos:

„Tarybai siūlysime tvirtinti optimistinį biudžetą“, – teigė vadovė.

Didins darbo užmokestį

J.Simonavičiūtė džiaugėsi, kad šiemet bus užtikrintas visų priemonių, numatytų plane, kuris patvirtintas dar gruodį, įgyvendinimas. Taip nutiko pirmą kartą.

„Kadangi priemonių planas patvirtintas anksčiau, paprasčiau subalansuoti biudžetą“, – tvirtino direktorė.

Anot J.Simonavičiūtės, kiekvienas biudžetas turi tam tikras kryptis. Šiemet biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis bus grąžinamas į prieškrizinį lygį.

„Lietuvoje nuvilnijo abejonė, ar miestai tam turės pinigų. Atsakingai pasakau, kad Klaipėdoje biudžetinių įstaigų darbuotojams atstatysime darbo užmokestį“, – tvirtino direktorė.

Pernai biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui buvo skirta 47,5 mln., šiemet – 50,2 mln. eurų.

Efektyvumą parodo ir lėšų panaudojimas turtui. Praėjusiais metais šios investicijos siekė 8,8 mln., šiemet – 13,9 mln. eurų. Jie bus panaudoti ES projektų įgyvendinimui, gatvių atnaujinimui, techninių projektų rengimui.

Sumažės paskolų našta

A.Špučienės teigimu, šiemet mažės ir biudžeto deficitas. Praėjusiais metais buvo suplanuota paimti 3,5 mln. eurų paskolų. Šiemet – tik 1,665 mln. eurų.

„Trūkumas investicijoms yra daug mažesnis“, – tvirtino departamento direktorė.

Pasak jos, turint tokį biudžetą galima pagerinti savivaldybės finansinę padėtį. Praėjusiais metais Klaipėdos savivaldybė grąžino apie 3 mln. eurų paskolų. Šiemet, įvertinus ir skolintis numatytą sumą, planuojama atiduoti 6 mln. eurų.

„Dabar savivaldybės paskolos siekia 28 mln. litų. Dar skolinsimės per milijoną. Grąžinsime 6 mln. eurų. Metų gale turėtų likti apie 22 mln. eurų“, – komentavo departamento direktorė.