Quantcast

Tikslas – subalansuota miesto ir uosto plėtra

Klaipėdos miesto taryba rytoj turės pasirinkti kryptį, kaip miesto plėtra vyks ateityje. Tarybai bus pristatyti keturi miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos variantai. Žinia, savo bendrąjį planą rengia ir uostas, tad miesto bendrojo plano rengėjai savo siūlymus modeliuoja, atsižvelgdami į keturis uosto plėtros scenarijus. Specialistai pasisako už antrąją raidos alternatyvą, kurioje numatyta uosto plėtra pietinėje Klaipėdos dalyje. Pabrėžiama, kad šio varianto įgyvendinimas yra realus ir geriausiai subalansuoja miesto ir uosto poreikius.

Įvertino privalumus ir trūkumus

Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Milda Žekonytė pabrėžė, kad keturios miesto plėtros kryptys, kurios bus pristatytos tarybai, dar nėra miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos, kaip jų turinį apibrėžia teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai.

„Parengti siūlymai turėtų būti vertinami tik kaip alternatyvūs miesto plėtros scenarijai, kuriais siekiama spręsti miesto ir uosto sąveikos iššūkius. Pasirinkus vieną alternatyvų, pirmiausia bus išreikšta savivaldybės pozicija dėl tolimesnės miesto plėtros, nubrėžtos gairės bendrojo plano koncepcijai ruošti“, – aiškino vedėja.

Pasak M.Žekonytės, parengtose miesto raidos alternatyvose siekta parodyti galimus miesto teritorijų pokyčius kiekvieno uosto bendrojo plano varianto atveju: minimalios plėtros, plėtros pietinėje dalyje, plėtros šiaurinėje dalyje, maksimalios plėtros.

Pagal pirmąjį parengtą miesto raidos variantą, numatoma, kad uosto užimamos teritorijos faktiškai atitinka esamą būklę, o miestas ir toliau išlaiko uostą aptarnaujančios gyvenamosios vietovės funkciją ir įvaizdį. Didžioji dalis miesto teritorijos išliktų atribota nuo Kuršių marių.

Antrasis variantas, kurį specialistai vadina labiausiai subalansuotu, atveria uostui galimybes plėstis pietinėje miesto dalyje, kartu numatant galimybę atlaisvinti didesnį krantinės segmentą Vitės teritorijoje. Teigiama, kad tokiu atveju uosto krovos apimtys galėtų išaugti daugiau nei tris kartus.

Pagal trečiąjį miesto raidos variantą, pagrindinė uosto plėtra numatoma šiaurinėje miesto dalyje bei išoriniame reide Baltijos jūroje, kur būtų formuojamas išorinis uostas. Ketvirtasis variantas numato uosto plėtrą ir šiaurinėje, ir pietinėje miesto dalyse.

Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad, vykdant tokio mąsto uosto plėtrą, akivaizdi Melnragės gyvenvietės iškėlimo būtinybė, Girulių gyvenvietės kaip kurortinės zonos kokybinis modernizavimas bei plėtra.

Siūlomas racionaliausias variantas

Vertinant parengtų miesto raidos alternatyvų poveikį, anot M.Žekonytės, galima numatyti, kad pirmasis variantas netenkintų nei miesto, nei uosto ilgalaikių plėtros poreikių. Ji realizuotina tik prognozuojant stagnaciją tiek miesto, tiek uosto raidoje.

Vedėjos teigimu, antroji ir trečioji alternatyvos iš esmės yra maksimalias uosto plėtros galimybes perteikiančios ketvirtosios dalinio įgyvendinimo variantai. Juos galima pasirinkti, priklausomai nuo turimų investicijų, ekonominių sąlygų.

Tačiau M.Žekonytė pažymėjo, kad trečiosios, o ypač ketvirtosios alternatyvos įgyvendinimas, kartu neplėtojant miesto centre esančios uosto teritorijos prie Kuršių marių, reikštų darnios plėtros principų ignoravimą. Tai neigiamai veiktų Klaipėdos tolimesnio vystymosi perspektyvas.

Pabrėžiama, kad, siekiant išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių, būtinas savivaldybės ir Vyriausybės susitarimas, įtvirtintas teisės aktais ir teritorijų planavimo dokumentais, dėl tolesnio miesto vystymo.

„Nesant pastarojo, labiausiai miesto ir uosto poreikius subalansuojanti yra antroji raidos alternatyva ir joje suformuluoti siūlymai. Šio plėtros scenarijaus įgyvendinimas, savivaldybės požiūriu, laikytinas racionaliausiu, nes užtikrina sėkmingą tolesnį miesto funkcionavimą ir atveria naujų galimybių uosto plėtrai. Be to, jis neužkerta kelio ateityje, esant pagrįstam poreikiui, susitarti dėl išorinio uosto įrengimo“, – tvirtino vedėja.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šio miesto raidos varianto įgyvendinimui nereikėtų tiek daug investicijų, kiek trečiajam ar ketvirtajam.

Plėtra į jūrą paveiktų neigiamai

Architektas-urbanistas, Klaipėdos miesto bendrojo plano rengėjų konsultantas Mindaugas Pakalnis teigė, kad dabar uosto užimama teritorija palei marias yra pakankamai didelė. Architektas pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų efektyviai išnaudoti pastarąją, o tada imtis plėtros.

„Galimybių plėstis uostui dabartinėse teritorijose yra. Reikia tik jas efektyviai išnaudoti. Ne visos krovos kompanijos tvarkosi moderniai ir šiuolaikiškai“, – įvertino urbanistas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

#klaipedosateitis

#klaipedosateitis portretas
Na taip. O dabar tą uostą išgrobstė Vilniaus gaujos, kurie tuos pačius libus maitina. Turbūt tai geresnis variantas?????

Nemanau

Nemanau portretas
kad butu geriau jeigu uostas taptu municipalinis kol valdo liberalkonservai ir bujoja tokia nevaldoma-negaudoma korupcija.Išgrobstyttų privatūs lariokai kaip kad išgrobstė ,,Baltijska", l.remonto gamyklas ir pan.

#klaipedosateitis

#klaipedosateitis portretas
Visi savo vizijose apeliuoja į Vakarų Europos uostus. Bet niekas nekalba, kaip jie yra valdomi. Visi Vakarų Europoje uostai ir tie patys didžiausi Roterdamas, Antverpas, Hamburgas, Amsterdamas yra municipaliniai. Tik miestas ten sprendžia ką ir kaip tam uostui vystytis. O čia turime Sovietinį palikimą, kur uostas valdomas valstybės, kažkokios ministerijos į kurią priimta agronomu ir vetrinorių iš kaimų ir jie aiškina apie uosto plėtrą. Atsibuskite. Nėra kalbos apie plėtrą, kol uostas yra valstybinis. Pirmoje eilėje jis turi tapti municipaliniu, o tada kalbėt apie plėtrą galima.
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių