Žurnalistų paklaustas, ką gero šiemet nuveikė kurorto pagerinimui, 1933-iųjų birželį ponas J.Šliūpas oriai dėliojo: " O ką galėjau nuveikti per trumpą laiką, itin be pinigų? Kiek įstengiau turimomis lėšomis ir kiek suskubau, tiek padariau. Papuošiau kai kurias gatves, pasodindamas daugiau kaip 150 naujų medelių. Išžvyravau takus, alėjas. Užlyginau duobes. Patiesiau per griovius tiltus ir išvaliau prišiukšlintą pušyną. Beje, nudžiuvusius ir vėjo palaužtus medžius iškirtau ir daugiau šį bei tą padariau. Pušyno aikštėje prie estrados pakankamai suolų pristačiau. Manau, kad šiemet nestigs nei pušyne, nei kitose vietose."

Tais pačiais metais grafas Stanislovas Tiškevičius, grįžęs iš Paryžiaus ir ėmęsis tvarkyti Palangos rūmų ir juos juosiančio parko aplinką, buvo nemaloniai nustebintas, nes "žmonės neatsargiai ar tyčia naikina parko medžius – kiti dėl to net nudžiūva. Arba gėlių klombas, vos tik pasodintas, po vienos nakties neseniai rasta pusė išrauta".

Jau minėtame žurnale Palangos kurorto inspektorius dr. A.Jackūnas informavo apie "opiuosius ir didžiuosius inspekcijos darbus".

"Pernai nupirktas jūros tiltas remontuojamas; iki liepos 1 dienos bus baigta taisyti iki užlankos, o užlanka pagrindinai bus taisoma sezonui užsibaigus. Per sezoną, vadinas, nebus kliudoma vasarotojams. (…) Visos kurorto gatvės iki Ronžos per sezoną bus laistomos laistomuoju prietaisu, vežiojamu arkliais. (…) Norėta įrengti bendrųjų maudyklių patalpa, bet dėl lėšų stokos atidėta. Susilaikyta ir kioskas prie tilto dirbti", – 1933-iųjų vasarą žurnalistams kalbėjo A.Jackūnas.

Garbių svečių uostas

Dienraštis "Vakarai" 1938 m. liepos pradžioje rašė: "Vakar dieną, patikrinus registracijos davinius, rasta užsiregistravusių nuo gegužės mėnesio 1 d. iki šios dienos 2 433 asmenys.

Liepos 5 d. užsiregistravo 152 asmenys, iš jų 55 vyrai, 78 moterys ir 19 vaikų. Tame skaičiuje 2 Amerikos piliečiai, 1 Švedijos ir vienas be pilietybės."

Liepos pradžioje tradiciškai poilsio į Palangą atvykdavo ponas Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona su ponia prezidentiene.

1933 m. žurnalas "Baltijos pliažas" pranešė, kad liepos 6-ąją atvyko vasaroti šalies vadovas.

Toliau vardijami kiti žymesnieji asmenys: M.Sleževičius, A.Žmuizinavičius. Paminėtas ir švedų policijos Goeteburgo komisaras Lindholmas su laivo kapitonu Idfeldu.

"Kiek mums teko sužinoti, dabar iš žymesnių asmenų Palangoj vasaroja: ponia Aleksienė, Žemės Ūkio Ministerio žmona, p. Giedraitienė, Krašto Apsaugos ministerio žmona, p. E.Žalankevičaitė-Petrauskienė, Kipro žmona, pulk. leit. Pr.Lubickas, žinomas teatrų recenzentas – Vikt. Pr., J.Stanulis, Šiaulių teatro vedėjas, C.Petrauskas, pulk. Budrevičius, Zaleckis St. valstyb. Operos solistas, St.Santvaras, valstyb. Operos solistas ir kiti", – prieš 85-erius metus vardijo "Baltijos pliažas".

Tai, kad intelektualesnių, šalies ir pasaulio naujienomis besidominčių svečių vasarą Palangoje padaugėdavo, liudijo ir užsakomos spaudos kiekis, kuris šių dienų mastais yra juokingai mažas.

Palangos pašte, anot tuomečio pašto viršininko pateiktos informacijos "Baltijos pliažo" žurnalistui, 1933 m. per dieną "Lietuvos aido" išperkamų laikraščių skaičius siekė 50 egzempliorių, o žiemą – tik 16.

Tarpukario vietos spaudoje nuolat buvo rašoma, kad Palangoje rengiamos mokytojų, skautų, šaulių ar šiaip moksleivių stovyklos, į kurias poilsiautojai atvykdavo iš visos Lietuvos.

Į Palangą anuomet vasarotojai pradėdavo važiuoti nuo gegužės pradžios, paskutinieji svečiai ją palikdavo po bobų vasaros.

Nors nuolat buvo primenama, kad ir kitu metų laiku Palanga nėra uždaryta, tačiau ji atvykėlius traukė tik vasarą.