Tarpukario vasaros: prestižinės atostogos pajūryje | Diena.lt

Tarpukario vasaros: prestižinės atostogos pajūryje

Valdžios grietinėlės antplūdis, turtingas ponias medžiojantys alfonsai, nesibaigiantys kurortiniai romanai, erzelio kupini vakariniai pasivaikščiojimai ir maudynės jūroje – tuo vasaromis alsavo tarpukario Palanga.

Erotiški atostogų atspalviai

Kaip ir dabar, prieš 80 metų, įšilus orams, visa Lietuva staiga prisimindavo, kad egzistuoja pajūris.

Tiesa, anuomet jis buvo pasiekiamas toli gražu ne visiems.

"Ir atėjo tos dienos, kaip Palanga pradėjo gyventi didmiesčio dienas. Jūros vanduo jau tiek įšilo, kad kasdien atvyksta prie jos maudytis ir saulėje kaitintis nemažas žmonių būrys. Vasarvietėje dažnai galima sutikti svečią iš Kauno, Šiaulių ir kitų vietų. Laukiama atvykstant policijos orkestro, kuris telks svečius į vieną vietą ir įvairins vasaros sezoną", – 1938 m. birželį rašė Klaipėdoje leistas dienraštis "Vakarai".

Remiantis to meto spauda, matyti, jog jau nuo gegužės vidurio visi keliai vedė į Palangą, kur daugelis svajojo čia rasti išrinktąjį "amžiams", dar kiti troško užsidirbti, kas nemėgo dirbti – siekė pavogti, čia rinkosi visokio plauko poilsiautojai.

Viešai visi vienbalsiai tikino, kad į pajūrį atvyko pailsėti ir "pasisemti sveikatos".

"Ieškau draugo kartu sezoną praleisti Palangoj. Į vyrus žiūriu, kaip į jausmų turiniui suteikiančius širdies formą. Amžius ne amžinybė. Praleista vasara daugiau gali duoti, kaip 9 nevasaros mėnesiai. Susirašinėju per "P. Pliažą" – Janina K. (šios ir kitų citatų kalba netaisyta – A.D.).

Tokie ir kur kas labiau erotiški skelbimai puošė tarpukariu leisto žurnalo "Palangos pliažas" puslapius.

Kurorto romanų smulkmenos

Kitaip tariant, vasarą visas viešasis Lietuvos gyvenimas persikeldavo į pajūrį, kur dvelkė ponų ir vidutiniokų ambicijomis bei kurortiniais romanais.

Ši "smulkmena" buvo tokia akivaizdi, kad apie tai atvirai rašė visa vasarotojams skirta spauda.

Štai keli anekdotai iš "Palangos pliažo": "Žmona papriekaištavo vyrui, kad jis dažąs ūsus. Jis perklausė, ar labai matosi. Ši atrėžė, kad matyti ant tarnaitės kaklo."

Viešbučio šeimininkė kreipiasi į naujai atvykusį svečią: "Jei tamstai kartais būtų šalta, malonėkite man paskambinti."

Vienas tarpukario spaudos šmaikštuolis, aprašydamas temą, "Kaip gyvena kurortinės ponios ir panelės", pastebėjo, kad tai yra labai opus reikalas: "Kadangi geriau būtų reikštis "ne kaip gyvena", bet "su kuo gyvena". Tačiau turint galvoje, žurnalisto kuklumą ir prie to dar cenzūrą, apie tai nutylėsiu ir liesime šį klausimą labai atsargiai, pasitenkindami vien tik tuo, kad jos gyvena kurorte."

Kurorto rinkliava – visiems

Vis dėlto ir tada Palangos senbuviams svarbiausia buvo ne tautos moralė, o poilsiautojų skaičius, kas lėmė jų pragyvenimo lygio gerėjimą, nes po vasaros laukė slogūs šaltieji mėnesiai be lengvų pinigų.

Reikėjo lėšų ir paties kurorto išlaikymui bei tvarkymui.

Tad pagrindinis šaltinis tiems reikalams buvo kurorto rinkliava, kuri tarpukaryje nebuvo jau tokia menka, nes "viskas, kas gaunama, kurorto tobulinimui ir išleidžiama".

1938-ųjų įkainiai, kaip informavo dienraštis "Vakarai",  buvo tokie: "Kurie atvyksta vasaroti į Palangą iki birželio mėn. 15 d., moka sekančiai: šeima visam sezonui – 30 litų, šeima vienam mėnesiui – 15 litų, vienas asmuo sezonui – 10 litų, vienas asmuo iki 10 dienų – 5 litai. Atvykstantieji nuo birželio 16 d. moka sekančiai: šeima visam sezonui – 40 litų, šeima vienam mėnesiui – 20 litų, vienas asmuo sezonui – 15 litų, vienas asmuo iki 10 dienų – 8 litai. Kurie atvyksta po rugpjūčio 15 d. bemoka tik: šeima visam sezonui – 15 litų, vienas asmuo sezonui – 5 litai."

Moksleiviai, karo invalidai ir tarnaitės, atvykusios į kurortą dirbti, mokėdavo pusę nustatytos kurorto rinkliavos.

Maža to, kurorto rinkliavą privalėjo mokėti ir namų savininkai, kurie nuolatos Palangoje negyveno, jiems galiojo rinkliava, kaip iki birželio 15 d. atvykusiems poilsiautojams,

Kretingos ir Klaipėdos miestų, taip pat ir Darbėnų miestelio ir valsčių nuolatiniams gyventojams rinkliavai galiojo 20 proc. nuolaida.

"Kiekvienas namas Palangos mieste privalo turėti namų knygą, kurion įrašomi atvažiavusieji svečiai, nors ir dviem ar trims dienoms. (…) Svečiui išvykus namon arba išsikrausčius į kitą butą, namų šeimininkas tuoj arba bent jau ant rytojaus jį policijoje išregistruoja, kitaip bus baudžiamas už apsileidimą", – tokį reikalavimą prieš 85 metus savo parašu patvirtino Palangos miesto burmistras Jonas Šliūpas.

O baudos už neįregistruotą svečią tiek namo savininkui, tiek ir atvykėliui tuomet siekė nuo 100 iki 1 tūkst. litų.

Išrovė gėles iš klombos

Jau tarpukariu Palangos įvaizdis miesto valdžiai buvo itin svarbus.

Tad to meto iliustruotas Lietuvos kurortų žurnalas "Baltijos pliažas", cituodamas Palangos burmistrą, atkreipė dėmesį, kad Palanga yra ne tiek kurortas, o "sveikykla".



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ekstremalai jūroje gaudė bangas
    Ekstremalai jūroje gaudė bangas

    Laisvadienis savaitės viduryje pajūryje nelepino orais. Dangų temdė debesys, o Baltijos jūroje siautė audra. Vėjas pradžiugino ekstremalių pramogų mėgėjus. ...

    2
  • Baltijos jūros vandenyje ieškojo vibrio bakterijos
    Baltijos jūros vandenyje ieškojo vibrio bakterijos

    Maudytis Baltijos jūroje ties Klaipėda ir Palanga yra saugu. Vandens kokybė atitinka visus higienos normų reikalavimus. Klaipėdiečiai be įprastų tyrimų jūros vandenį tyrė ir dėl vibrio bakterijos, apie kurią įspėjo Užkrečiamųjų ligų ir AID...

    4
  • Paplūdimių gelbėtojai susirungs čempionate
    Paplūdimių gelbėtojai susirungs čempionate

    Palangoje ketvirtadienį vyks Baltijos jūros gelbėtojų čempionatas. Šis renginys pajūryje organizuojamas aštuntą kartą. Šiemet tikimasi sulaukti ne tik Lietuvos gelbėtojų komandų, bet ir svečių iš kitų šalių. ...

  • Klaipėdiečiai mini Žolinę
    Klaipėdiečiai mini Žolinę

    Klaipėdiečiai trečiadienį mini Žolinę – Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną. ...

    8
  • Klaipėdos rotušę bus siūloma perduoti savivaldybei
    Klaipėdos rotušę bus siūloma perduoti savivaldybei

    Turto bankas siūlys Vyriausybei svarstyti galimybę perduoti visas Klaipėdos rotušės patalpas miesto savivaldybei. ...

  • Išorinio uosto statybų grafikas
    Išorinio uosto statybų grafikas

    Tikėtina, kad išorinis uostas Klaipėdoje prie Melnragės bus pastatytas ir jokios „smulkmenos“ ar priešrinkiminiai pasisakymai jo nesustabdys. ...

    44
  • Įvertino atnaujintą Gedminų taką
    Įvertino atnaujintą Gedminų taką

    Miesto vadovai įvertino dar vieną atnaujintą viešąją erdvę – taką, jungiantį Debreceno aikštę ir Gedminų gatvę. Čia įrengti ne tik nauji atrakcionai, sutvarkyti želdiniai, dangos, bet ir atsirado galimybė nemokamai naudotis i...

    17
  • Bus stebimas oro kokybės pokytis šiaurinėje uosto dalyje
    Bus stebimas oro kokybės pokytis šiaurinėje uosto dalyje

    Siekiant stebėti situaciją dėl oro kokybės šiaurinėje uosto dalyje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perkėlė vieną iš savo stacionarių oro kokybės matavimo stotelių į arčiausiai miesto centro esančios Klaipėdos jūrų ...

    12
  • Uosto ir miesto santykiuose – nauji aspektai
    Uosto ir miesto santykiuose – nauji aspektai

    Dar niekada Klaipėdos uostas ir miestas nebuvo taip arti vienas kito supratimo, nes besivystanti ekonomika tarsi magnetas juos traukia, bet tuo pačiu metu ir stumia. ...

    13
  • Uostamiesčio pirmokams paruošė klases
    Uostamiesčio pirmokams paruošė klases

    Trijose uostamiesčio mokyklose jau pasirūpinta patalpomis, kur įsikurs papildomai įsteigtos pirmokų klasės, kurios jau sukomplektuotos. Teigiama, kad pasiruošimas rūpesčių nesukėlė. ...

Daugiau straipsnių