Talinas su atliekomis tvarkosi kitaip | Diena.lt

Talinas su atliekomis tvarkosi kitaip

  • Teksto dydis:

Vy­rau­ja nuo­mo­nė, kad es­tai iš tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių yra ly­de­riai ko­ne vi­so­se sri­ty­se. Kaip jiems se­ka­si tvar­ky­tis su at­lie­ko­mis, ko­kią sis­te­mą jie yra su­kū­rę, praė­ju­sią sa­vai­tę pa­ma­tė Klai­pė­dos RATC spe­cia­lis­tai, sve­čia­vę­si Ta­li­no at­lie­kų per­dir­bi­mo cent­re.

Pri­va­tus vers­las pa­bė­go

Pir­mas pa­ste­bė­ji­mas, kad Es­ti­jo­je sa­vi­val­dy­bių įsteig­ti atlie­kų tvar­ky­mo cent­rai, skir­tin­gai nei Lie­tu­vo­je, ga­li pa­tys įsi­gy­ti trans­por­tą ir teik­ti at­lie­kų su­rin­ki­mo bei iš­ve­ži­mo paslau­gas.

Ta­li­no val­džia iš pra­džių at­lie­kų su­rin­ki­mo veik­lą ati­da­vė lais­vai rin­kai. Mies­tas bu­vo pa­da­ly­tas į 13 zo­nų ir kiekvienai jų pa­skelb­tas kon­kur­sas at­lie­koms su­rin­kti. Patys vers­li­nin­kai, gau­da­mi ES pa­ra­mą, pir­ko konteinerius, at­sa­kė už vi­sų rū­šių at­lie­kų rū­šia­vi­mą, su­rin­ki­mą.

Ta­čiau, pa­sak sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos, prieš ke­le­tą me­tų at­lie­kų vers­las pra­dė­jo strig­ti – vie­nas ve­žė­jas bank­ru­ta­vo, o ki­tas ne­tgi pra­dė­jo šan­ta­žuo­ti savi­val­dy­bę: di­din­kit pa­slau­gos kai­ną ar­ba mes pa­si­trau­kiame ir mies­tas paskęs šiukš­lė­se.

Tuo­met sku­biai bu­vo įsteig­ta sa­vi­val­dy­bės įmo­nė – Ta­li­no at­lie­kų per­dir­bi­mo cent­ras (Tal­lin­na Jäätme­te Taas­ka­su­tus­kes­kus AS), ku­riam leis­ta pa­čiam vež­ti at­lie­kas. 

Bend­ro­vė įsi­gi­jo šiukš­lia­ve­žių ma­ši­nų, kon­tei­ne­rių, pe­rė­me pa­si­trau­ku­sių verslinin­kų te­ri­to­ri­jas bei sėk­min­gai dir­ba jau me­tus.

Su­tar­tys su klien­tais

Ta­li­ne nė­ra me­ti­nės rink­lia­vos už at­lie­kas. Gy­ven­to­jai ir vers­li­nin­kai už at­lie­kų su­rin­ki­mą ir tvar­ky­mą mo­ka kas mė­ne­sį pa­gal in­di­vi­dua­lias su­tar­tis ir pa­tei­kia­mas są­skai­tas.

Dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jams pa­slau­gos kai­nuo­ja pa­na­šiai kaip ir Klai­pė­do­je – apie 5 eu­rus per mė­ne­sį ar­ba 60 eu­rų už me­tus. Ta­čiau ki­tuo­se sek­to­riuo­se kai­nos la­bai skir­tin­gos.

Pa­sak Ta­li­no at­lie­kų sis­te­mos ad­mi­nist­ra­to­rių, mo­ka­ma už kiek­vie­ną at­lie­kų tvar­ky­mo žings­nį: už kiek­vie­no kon­tei­ne­rio nuo­mą, už kon­tei­ne­rio dy­dį, už maišus kon­tei­ne­riui, už iš­ve­ži­mo daž­nu­mą, už kon­tei­ne­rių pa­tal­pos at­ra­ki­ni­mą, var­tų ati­da­ry­mą, net už kon­tei­ne­rio iš­stū­mi­mą iki ma­ši­nos – kiek­vie­nas pa­pil­do­mas met­ras tu­ri sa­vo kai­ną.

Jei klien­to kon­tei­ne­riai bū­na per­pil­dy­ti, be jo­kių dis­ku­si­jų sta­to­mas pa­pil­do­mas, ir pa­slau­gos kai­na di­di­na­ma. Tų pa­slau­gų kiek­vie­nam klien­tui pri­skai­čiuo­ja­ma skir­tin­gai, tad ir vie­no­dos kai­nos nė­ra.

Kaip juo­ka­vo Ta­li­no at­lie­kų per­dir­bi­mo cent­ro va­do­vė Ker­tu Tiit­so, jie ne­tgi sutin­ka iš­neš­ti šiukš­les iš klien­to biu­ro ar bu­to, ta­čiau už ati­tin­ka­mą kai­ną. Tad prin­ci­pas, kad mo­kė­ti rei­kia už kiek­vie­ną tvar­ky­to­jų su­gaiš­tą mi­nu­tę ar veiks­mą, ga­lio­ja tiek gy­ven­to­jams, tiek vers­li­nin­kams.

Taip pat Ta­li­ne nei sa­vi­val­dy­bė, nei ad­mi­nist­ra­to­riai ne­skai­čiuo­ja, ar jie tel­pa į ES ša­lims tai­ko­mas mo­kes­čių ri­bas. Kaip ži­no­ma, ES rei­ka­lau­ja, kad at­lie­kų tvar­ky­mas gy­ven­to­jams ne­kai­nuo­tų dau­giau kaip 1 pro­c. nuo pa­ja­mų. 

Klai­pė­do­je šis ro­dik­lis per­nai sie­kė 0,49 pro­c.

Po­pie­rių prii­ma ne­mo­ka­mai

Ta­li­no gy­ven­to­jai ga­na stro­piai rū­šiuo­ja. Kaip ir pas mus, jų kie­muo­se ša­lia komu­na­li­nių at­lie­kų konteinerių sto­vi ir skirtieji stik­lui, plas­ti­kui, kar­to­nui. Ats­ki­rai su­ren­ka­mos vir­tu­vės at­lie­kos.

Bal­dus, elekt­ro­ni­ką, pa­dan­gas ir ki­tus di­de­lius daik­tus gy­ven­to­jai ga­li nu­vež­ti į aikš­te­les ar­ba pa­lik­ti kie­muo­se prie šiukš­lia­dė­žių.

Kar­tą per sa­vai­tę ar­ba re­čiau, jei to pa­gei­dau­ja bend­ri­ja, jos su­ren­ka­mos. Bet jei at­lie­kos gu­li kie­me il­giau nei tris die­nas ir gau­na­mas skun­das – ve­žė­jas jas su­ren­ka sa­vo ini­cia­ty­va ir tai pa­pil­do­mai kai­nuo­ja.

Bend­ri­jai pa­tei­kia­ma są­skai­ta, o jau pa­ti bend­ri­ja ran­da at­lie­kų sa­vi­nin­ką ar­ba iš­skai­do pa­pil­do­mą mo­kes­tį na­mo ar ke­lių na­mų gy­ven­to­jams, nes kon­tei­ne­riai ga­li bū­ti skir­ti ir ke­liems na­mams.

Ta­li­no gy­ven­to­jai di­džių­jų at­lie­kų aikš­te­lė­se už at­lie­kų pri­da­vi­mą ne­mo­ka, ta­čiau prie­mies­čių, ki­tų ra­jo­nų gy­ven­to­jai taip pat ga­li į bet ku­rią aikš­te­lę at­vež­ti nereika­lin­gus daik­tus ir už at­lie­kų ati­da­vi­mą tu­ri su­mo­kė­ti. Išs­ky­rus po­pie­rių.

Kaip ver­tin­ga ant­ri­nė ža­lia­va, po­pie­rius iš vi­sų prii­ma­masne­mo­ka­mai. Aikštelėse at­lie­kos prii­ma­mos ir iš vers­li­nin­kų, bet tai jiems kai­nuo­ja.

Vie­nin­te­lis aki­vaiz­dus skir­tu­mas nuo Klai­pė­dos aikš­te­lių, kad sta­ty­bi­nės at­lie­kos Ta­li­ne rū­šiuo­ja­mos net į pen­kis skir­tin­gus kon­tei­ne­rius. Jos po to ati­duo­da­mos skir­tin­giems per­dir­bė­jams. Be­je, at­lie­kos aikš­te­lė­je ne­sve­ria­mos, kaip pas mus, o ma­tuo­ja­mos ku­bi­niais met­rais.

Or­ga­ni­za­ci­niai spren­di­mai

Es­ti­jos sos­ti­nės at­lie­kų tvar­ky­to­jai pri­pa­žįs­ta, kad dar apie 10 pro­c. ga­li­mų klien­tų Ta­li­ne už at­lie­kų tvar­ky­mą ne­mo­ka – jie ne­tu­ri su­da­rę su­tar­čių ir su­ras­ti juos bei pri­vers­ti pa­si­ra­šy­ti su­tar­tis yra ne­leng­va už­duo­tis.

Šiuo po­žiū­riu Klai­pė­do­je ir dau­ge­ly­je Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių ga­lio­jan­ti sis­te­ma, kai ap­mo­kes­tin­ti vi­si ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sa­vi­nin­kai, tei­sin­ges­nė ir ati­tin­ka Europos Bend­ri­jos rei­ka­la­vi­mus.

Mies­to val­džia, de­rin­da­ma ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pro­jek­tus, iš pro­jek­to vys­ty­to­jų rei­ka­lau­ja, kad nau­jai sta­to­muo­se ar re­konst­ruo­ja­muo­se ob­jek­tuo­se bū­tų numaty­ta pa­tal­pa at­lie­kų rū­šia­vi­mui ir kon­tei­ne­riams, kad ji bū­tų leng­vai pasiekia­ma at­lie­kų su­rin­kė­jams.

Po­že­mi­nių kon­tei­ne­rių Ta­li­nas tu­ri, bet ne­daug – to­kį pa­si­rin­ki­mą dik­tuo­ja miesto spe­ci­fi­ka: se­na­mies­ty­je jų nė­ra kur sta­ty­ti, be to di­džią­ją Es­ti­jos sos­ti­nės da­lį uži­ma ma­žaaukš­čiai na­mai ir kvar­ta­lai, kur po­že­mi­nius kon­tei­ne­rius sta­ty­ti ne­ra­cio­na­lu.

Be to, Klai­pė­do­je ir ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se po­že­mi­niai kon­tei­ne­riai sta­to­mi su ES fon­dų pa­ra­ma, tuo tar­pu Ta­li­nas vi­sus pa­ra­mos fon­dus jau iš­tuš­ti­no.

Ta­li­ne ypač stro­piai su­ren­ka­ma teks­ti­lė. Jos su­rin­ki­mu ir rū­šia­vi­mu už­sii­ma ne sa­vi­val­dy­bės įmo­nė, o vers­li­nin­kai, ku­rie iš Ta­li­no at­lie­kų per­dir­bi­mo cent­ro nuomo­ja­si spe­cia­lius kon­tei­ne­rius.

Teks­ti­lei skir­ti kon­tei­ne­riai sto­vi prie kiek­vie­no pre­ky­bos cent­ro. Gy­ven­to­jų išmes­ti rū­bai iš­rū­šiuo­ja­mi, iš­plau­na­mi ir ati­duo­da­mi į pi­gių rū­bų par­duo­tu­ves. Po tri­jų sa­vai­čių, jei rū­bas ne­nu­per­ka­mas, jis tam­pa at­lie­ka ir ati­duo­da­mas perdirbti.

Be­je, Ta­li­no val­džia įti­ki­no pre­ky­bos cent­rus, kad ša­lia jų sto­vė­tų ne tik teks­ti­lės, bet ir ant­ri­nių ža­lia­vų su­rin­ki­mo-rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­riai. Nus­te­bi­no tai, kad už jų nuo­mą kon­tei­ne­rių sa­vi­nin­kams mo­ka pa­tys pre­ky­bos cent­rai.

Šla­ką ir­gi per­dir­ba

Ta­li­no są­var­ty­nas anks­čiau pri­klau­sė pri­va­čiai fir­mai, ta­čiau sa­vi­val­dy­bė jį 2014 m. iš­pir­ko. Są­var­ty­ne yra rū­šia­vi­mo ga­myk­la, kiek ma­žes­nė ir se­nes­nė nei Klaipė­do­je.Ta­čiau es­tai sa­vo są­var­ty­ne dar rū­šiuo­ja ir per­dir­ba ža­lią­sias bei mais­to at­lie­kas.

At­vi­rai pū­do­mų mais­to at­lie­kų tvai­kas nė­ra ma­lo­nus ir už pu­sės ki­lo­met­ro gyvenan­tys žmo­nės kar­tais skun­džia­si smar­ve. 

Ta­čiau hi­gie­nos nor­mos nė­ra vir­ši­ja­mos, o Ta­li­no kva­pai ne­pa­sie­kia –sąvartynas nu­to­lęs nuo Es­ti­jos sos­ti­nės apie 20 km.

Taip pat, kaip ir Klai­pė­dos są­var­ty­ne, Ta­li­no są­var­ty­ne per­dir­ba­mas su­de­gin­tų at­lie­kų šla­kas. Es­ti­jo­je, skir­tin­gai nei Lie­tu­vo­je, su­de­gin­ti prii­ma­mos at­lie­kos iš už­sie­nio vals­ty­bių – iš Suo­mi­jos bei Ang­li­jos, o po su­de­gi­ni­mo li­kęs šla­kas gabe­na­mas į Ta­li­no są­var­ty­ną. Kaip ir Klai­pė­do­je, šla­kas iš­rū­šiuo­ja­mas.

Jis iš­si­jo­ja­mas, at­ski­ria­mi juo­die­ji bei spal­vo­tie­ji me­ta­lai, o į pen­kias skir­tin­gas frak­ci­jas iš­si­jo­tas šla­kas nau­do­ja­mas kaip žvy­ro pa­kai­ta­las tie­siant są­var­ty­no ke­lius, for­muo­jant šlai­tus. Jei pa­ly­gin­tu­me Ta­li­no ir Klai­pė­dos są­var­ty­no šla­ką, skir­tu­mas tas, kad es­tiš­kas daug tur­tin­ges­nis. Ten ver­tin­giau­sių spal­vo­tų­jų meta­lų ran­da­ma iki tri­jų pro­cen­tų, o Klai­pė­do­je – apie vie­ną.

Spe­cia­lis­tų ma­ny­mu, to­kio aki­vaiz­daus skir­tu­mo vie­na prie­žas­čių ga­li bū­ti bū­tent at­lie­kų mor­fo­lo­gi­ja – iš už­sie­nio at­vež­to­se ir su­de­gin­to­se at­lie­ko­se yra daugiau me­ta­lo.

Ly­gi­nant Ta­li­no ir Klai­pė­dos at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mas aki­vaiz­du, kad esa­me maž­daug ta­me pa­čia­me ly­gy­je: Klai­pė­do­je į re­gio­ni­nį są­var­ty­ną 2017 m. pa­te­ko apie 8 pro­c. iš 140 tūks­tan­čių to­nų ko­mu­na­li­nių at­lie­kų, o vi­sos ki­tos bu­vo perdirb­tos.

Tuo tar­pu Ta­li­no są­var­ty­ne per­nai pa­lai­do­ta apie 10 pro­c. at­lie­kų iš at­ga­ben­tų 170 tūkst. to­nų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aš tai

Aš tai portretas
galvoju kad jeigu brangs šiukšlių mokestis tai bus pigiau išvežti tas šiukšles pačiam.Kur nors į pamiškės laukų griovį(kur niekam nepriklauso) ar miesto važiuojamosios dalies gatvės vidurį.Estai su tuo visako įkainavimu aiškiai peržengė sveiko proto ribas

Tam cha cha

Tam cha cha portretas
Totalitarizmo vagystė
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Brigada „Žemaitija“ mini savo pirmąsias metinės
    Brigada „Žemaitija“ mini savo pirmąsias metinės

    Klaipėdoje penktadienį bus paminėtos kovinės vėliavos įteikimo kariuomenės brigadai „Žemaitija“ pirmosios metinės. ...

  • Gelbėtojų čempionate triumfavo šeimininkai
    Gelbėtojų čempionate triumfavo šeimininkai

    Palangos paplūdimyje prie centrinės gelbėjimo stoties ketvirtadienį vyko neeilinis renginys – Baltijos jūros gelbėtojų čempionatas. Aštuntą kartą organizuotas varžybas nugalėjo šeimininkai. ...

  • Telkia pajėgas Karklės festivaliui
    Telkia pajėgas Karklės festivaliui

    Klaipėdos apskrities policija ruošiasi savaitgalį pajūrį sudrebinsiančiam Karklės festivaliui. Tvarką renginio vietoje ir prieigose užtikrins apie šimtas pareigūnų. Atkreipiamas dėmesys, kad dažniausia problema – neteisėtas dis...

  • Barai gali veikti ir tvarte?
    Barai gali veikti ir tvarte?

    Ignoruodama Palangos savivaldybės perspėjimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba leido veikti avarinės būklės pastate įsikūrusiems naktiniams klubams ir valgyklai. Kas ir kodėl išdavė higienos pasus maitinimo įmonėms jau seniai byra...

    1
  • Jachta „Lietuva“ išplaukė į priešpaskutinį odisėjos etapą
    Jachta „Lietuva“ išplaukė į priešpaskutinį odisėjos etapą

    Lietuvos 100-mečio odisėja šią savaitę įveiks dar vieną kelionės jūra etapą – rugpjūčio 17-ąją jachta „Lietuva“ prisišvartuos Rygos uoste. Latvijoje gyvenančiai lietuvių bendruomenei ir „Rigas dienas&ld...

  • Ankstyvi traukiniai tarp Klaipėdos ir Vilniaus – jau rugsėjį
    Ankstyvi traukiniai tarp Klaipėdos ir Vilniaus – jau rugsėjį

    Nuo rudens atnaujinami ankstyvieji traukinių reisai tarp Vilniaus ir Klaipėdos. ...

    3
  • Tuopos virsta – kaltų nėra?
    Tuopos virsta – kaltų nėra?

    Seni ir rimtą pavojų klaipėdiečių turtui ar net gyvybei keliantys medžiai šiurpina vietos gyventojus. Prieš keletą dienų gūsingas vėjas nulaužė tuopą prie pat vaikų žaidimo aikštelės, baiminamasi, kad prasidėjus audrai pan...

    8
  • Stadione nugenėjo medžių šakas
    Stadione nugenėjo medžių šakas

    Praūžusi audra praretino palei Vitės progimnazijos stadioną augančių lapuočių šakas. Kai kurias teko pašalinti kiemsargiui. Įstaigos vadovai baiminasi, kad stiprūs vėjai gali pridaryti ir daugiau rūpesčių. ...

    8
  • Dėl smarvės Klaipėdos mieste – užduotys seimūnams
    Dėl smarvės Klaipėdos mieste – užduotys seimūnams

    Klaipėdiečiai nebenori gyventi nepatogiai ir savo namuose užuosti dvoką. Pietinės uostamiesčio dalies gyventojai reikalauja imtis priemonių prieš bjauriu tvaiku juos atakuojančią įmonę. ...

    24
  • Ekstremalai jūroje gaudė bangas
    Ekstremalai jūroje gaudė bangas

    Laisvadienis savaitės viduryje pajūryje nelepino orais. Dangų temdė debesys, o Baltijos jūroje siautė audra. Vėjas pradžiugino ekstremalių pramogų mėgėjus. ...

    2
Daugiau straipsnių