Tai dar vienas svarbus istorinis faktas šimtametėje Šventosios uosto istorijoje.

Šia sutartimi Palangos miesto savivaldybei patikėjimo teise perduota 209,6 ha uosto išorinio reido teritorija ir 16 ha uosto teritorija.

Iškilmingas perdavimas įvyko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos salėje. Šio reikšmingo įvykio liudininkais tapo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, susisiekimo viceministras Paulius Martinkus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, Klaipėdos universiteto mokslininkai kūrę Šventosios uosto viziją bei planus, buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Valentinas Greičiūnas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Aptardami Šventosios uosto tapimą municipaliniu daugelis minėjo nelengvas mažam kurortiniam miestui keliamas užduotis. Šventoji, atkūrus čia uostą, turėtų tapti pramoginių laivų ir priekrantės žvejų uostu, o tuo pačiu ir stipru kurortu.

Vyriausybės kancleris A.Stončaitis paaiškino, kad vienintelis būdas gauti pinigų šiam uostu atgaivinti yra savivaldybės parengti projektai, kuriuos finansuos Europos Sąjungos fondai.

„Šis uostas buvo valstybinis, dabar taps municipalinis. Pasaulyje tokia praktika yra įprasta. Reikia daryti viską, kad ši sutartis būtų naudinga visiems“, – įsitikinęs A.Stončaitis.

Bene daugiausiai dėmesio sutarties pasirašymo metu sulaukė Š.Vaitkus, sulaukęs ne tik linkėjimų nesibaiminti sunkumų, bet ir patikinimų, jog sulauks pagalbos. Palangos meras neslėpė optimizmo sutelkti kelias ministerijas ir daug kitų institucijų atgaivinant uostą. Vienu pirmųjų tikslų jis įvardijo priekrantės žvejams dirbti tinkamų sąlygų sudarymą Šventosios uoste. Mat vos už kelių kilometrų, Papėje latviai ketina netrukus pasistatyti pramoginį uostą tuščioje vietoje, todėl Šventosios uosto atkūrimas yra ir garbės reikalas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Mes būsime plano įgyvendinimo įrankis, juk uostas priklausys valstybei“, – tiesiai šviesiai teigė Š.Vaitkus.

Šventosios uostas naujausiais laikais bene labiausiai nukentėjo 1999 metais nuo uragano „Anatolijus“, kai stichija sugriovė pietinį Šventosios molą. Sulaužė senuosius polius, o bangos išblaškė moko akmenis. Todėl smėlis pajudėjo į Latvijos pusę. Molas kasmet trumpėjo po 12,5 metro.

Dar viena Šventosios uosto užduotis – tapti prieglobsčio uostu, kuriame galėtų švartuotis ir pasienio tarnybos laivai.

Vienas pagrindinių įrenginių, leisiantis šiam uostui gyvuoti – molų statyba.

Jau yra parengti techniniai dokumentai, atlikta galimybių studija, šių dokumentų rengimas kainavo milžiniškas sumas ir yra nemenkas parengiamasis darbas.