Spręs, kur kabinti dar vieną lentą

Netrukus bus pagerbtas dar vienas garbus uostamiesčio žmogus. Ant buvusios Klaipėdos mokytojų seminarijos sienos turėtų atsirasti tarpukario pedagogo, lietuvybės puoselėtojo Martyno Krukio pavardę ir nuopelnus priminsianti lenta.

Šiemet vasarą Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyrius paprašė miesto savivaldybę pritarti buvusios Klaipėdos mokytojų seminarijos direktoriaus, dirbusio čia 1925–1936 m., atminimo įamžinimui.

Dabar buvusios seminarijos pastate (S.Nėries g. 5) veikia Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetas.

M.Krukis buvo labdaros draugijos "Santara" narys, rūpinosi lietuvių kalbos diegimu vaikams Klaipėdos krašte. Jis tapo pirmuoju 1922 m. įsteigtos lietuvių gimnazijos direktoriumi ir ėjo šias pareigas trejus metus.

Būdamas Klaipėdos apskrities tarėjas jis 1925 m. įvedė mokyklose lietuvių kalbos pamokas ir jų dėstymą, labiausiai rūpinosi lietuvybės padėtimi Klaipėdos mokytojų seminarijoje, kurios direktoriumi tapo 1925-aisiais.

Už kultūrinę veiklą Klaipėdos krašte M.Krukis 1935 m. buvo apdovanotas Gedimino kryžiumi.

Atminimo lentos finansavimo reikalų naštos ėmėsi jo giminaičiai.

Didžioji įamžinimo formalumų dalis jau įveikta, belieka sulaukti miesto tarybos pritarimo.

Vieninteliu kliuviniu gali tapti tai, kad prie fakulteto durų jau kabo lenta su šios mokslo įstaigos pavadinimu ir dvi atminimo lentos.

Gali būti, kad M.Krukio įamžinimo akcentą bus rekomenduojama kabinti pastato viduje, mat į kultūros paveldo sąrašą įtraukto pastato fasadas negali būti darkomas net ir siekiant labai kilnių tikslų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Žemaitė

Žemaitė portretas
Išties reikėtų, o jau ir anksčiau reikėjo tokią lentą pakabinti ir pasidžiaugti, jog Mažosios Lietuvos neištiko Prūsijos tautos likimas, kai liko tik pavadinimas. Skirtumas tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos buvo tik vienas, - vieną kolonizavo carinė Rusija, kitą- kaizerinė Vokietija. Skirtumas, kad vienas kolonizatorius buvo aukštesnės kultūros, o kitas žemesnės. (Patys pagalvokit kuris yra kuris) Atgavome Nepriklausomybę tik todėl kad šimtmečiais kovojo mūsų protėviai ir mes nepasidavėm. Kai turi Tėvynę, turi už ką kovoti ir ką ginti.

O

O portretas
gal nebeverta lentomis darkyti okupuoto,etniskai isvalyto ir kolonizuoto MEMELIO istorinio,architekturinio palikimo veido.Jos,tos lentos rudyje,sensta nukrinat ir uzsimirsta.Istorijos spirales vijos visvien inesa savo Tiesa.....gal daugiau lentu ir plakateliu,piesinuku ir sukiu ant naujuju stiklainiu sienu ir langu,paslovinant kurejus,vystytojus,mecenatus,o senojo Europines kulturos Memelio architekturines praeities pageilekim del jos dydybes ir stiprybes atlaikant visas istorines perturbacijas,,,,Gal tom nevykusiom lentom pastiprinkim griuvanti istorini Vilno Geidemino kalna,jo nuosliauzas....gal kartais dar isgelbesim....

Zemaitis

Zemaitis portretas
Pagarba Lietuvninkams.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių