Ieško savininkų

Miesto tarybos patvirtintose Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklėse numatyta, kad koridoriai – bendro naudojimo patalpos ir gyventojai turi to paisyti.

Pavyzdžiui, bendro naudojimo patalpose draudžiama laikyti gaisrinei saugai ir žmonių sveikatai pavojingas medžiagas, užgriozdinti patalpas, jų prieigas ar savavališkai pertvarkyti patalpas.

Tačiau, panašu, taisyklės galioja ne visiems.

Atsiranda ir tokių kaimynų, kurie savavališkai "privatizuoja" koridoriaus dalį, įrengia jame pertvarą ir prikrauna sekcijų, knygų spintų, vaikų vežimėlių, batų dėžių.

Kitaip tariant, viskuo, kas gerai dega.

Iš pradžių bandoma su gyventojais kalbėtis taikiai, bet dažniausiai to nepakanka.

"Jei patikrinimo metu nerandame pačių gyventojų, Nekilnojamojo turto registre ieškome butų savininkų, surašomi rašytiniai reikalavimai, prisegamos nuotraukos, iliustruojančios, kas prie jų durų dedasi. Procesas gana ilgas, bet šiuo atveju renkamės ne administracinės atsakomybės taikymą. Iš pradžių duodame laiko susitvarkyti, o praėjus tam tikram terminui pažeidėjams pradeda grėsti baudos", – perspėjo K.Vintilaitė.

Apsigyvena benamiai

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacijų vadovas Mindaugas Lengvinas pasakojo, kad užgriozdinti bendro naudojimo koridoriai yra ugniagesių kasdienybė.

Dažniausiai nebereikalingais daiktais užkraunami laiptinių balkonai, ilgų koridorių galai bendrabučių tipo namuose arba daugiaaukščiuose namuose pietinėje miesto pusėje.

Ugniagesiai iš patirties žino, kad gaisrai visokiais daiktais užgriozdintose erdvėse kyla dėl dviejų priežasčių.

Dažnai gaisrus sukelia netvarkingi rūkoriai.

Užuot užgesinę nuorūką ir padėję į peleninę savo pačių balkone, rusenančią cigaretę spriegia į lauką.

Vėjas nuneša ją į žemiau esantį laiptinės balkoną ir įplieskia ugnį.

Kita itin dažnai pasitaikanti gaisrų priežastis – neatsargus benamių elgesys su ugnimi.

"Sunku patikėti, bet yra buvę atvejų, kai namo gyventojai nė nenutuokė, kad tarp jų sukrautų koridoriaus gale daiktų gyvena benamiai. Žmonės jų nepastebėjo pusmetį ir net metus. Gaisrą tokie asmenys įplieskia degindami žvakes", – prisiminė M.Lengvinas.

Seno turto barikados

Kilus gaisrui, tokios seno šlamšto barikados ugniagesiams nėra didelė kliūtis. Jie nesistengia išsaugoti senų baldų nesugadintų, o bendro naudojimo balkonų užraktus įveikia per kelias akimirkas.

Ugniagesius piktina tik tai, kad būtent tokie kalnai tikrai nebereikalingų daiktų tampa gaisrų židiniu.

"Mums didelių problemų nėra, galime greitai išlaužti užraktus ar patraukti kliūtimi tapusius daiktus. Turima technika mums leidžia išlaužti net šarvuotas duris, tiesa, laikas dėl to gaištamas. Gyventojai patys sau sukelia problemų: prirūksta ne tik bendro naudojimo patalpos, bet ir butai, gesindami juos suliejame, tada žmonės turi visa tai kuopti", – paaiškino operacijų vadovas.

Ugniagesius stebina, jog įsigiję naujus baldus ar atlikę remontą savo butuose žmonės linkę išsaugoti senuosius daiktus.

Akivaizdu, kad nė vienas jų negrįžta į butus, galiausiai sutepti, sulaužyti, o neretai ir apdegę jie iškeliauja į sąvartyną.

Naujos statybos daugiabučiuose namuose taip pat yra nemažai bendrų erdvių, tačiau čia gyvenantys žmonės paprastai jų neužgriozdina.

Galbūt tai lemia faktas, kad tokiuose būstuose paprastai apsigyvena jaunesni žmonės, kurie neturi įpročio kaupti nebereikalingus daiktus.

O ir kaimynai neleistų naujo būsto paversti sąvartynu.

Ugniagesiai ir Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prevencijos skyriaus pareigūnai nuolat lankosi daugiabučiuose namuose, kuriuose tikėtina pamatyti šlamšto barikadas.

Jie ragina žmones išsikuopti koridorius ir kitas bendro naudojimo erdves.