„Mes nesame prieš plėtrą ir vystymąsi, tačiau norime, kad būtų atkreiptas dėmesys į du aspektus – į vietos bendruomenę, jos turtą ir gyvenimo kokybę bei į visos Lietuvos pajūriui gresiančią žalą“, – į S.Skvernelio klausimą, ko nerimauja žmonės, atsakė Melnragės bendruomenės pirmininkas Ramūnas Kapušinskas.

Keturiolikos žmonių grupelė Vyriausybės vadovų lūkuriavo prie įmonės „Klaipėdos nafta“ vartų. Čia ministras pirmininkas ir jį lydėję asmenys susipažino su mažos apimties suskystintųjų gamtinių dujų paskirstymo stotelės projektu.

Melnragiškai ne tik žodžiu, bet ir raštu išdėstė savo pretenzijas. Surinkę 400 gyventojų parašus, bendruomenės atstovai išsiuntė kreipimąsi S.Skverneliui.

„O kokie turtiniai klausimai? Dėl gyvenimo kokybės ir iškėlimo?“ – gyventojų klausinėjo S.Skvernelis.

Žmonės puolė aiškinti, kad kol kas jie paskendę nežinioje.

„Šis klausimas nėra sprendžiamas. Niekas neaišku. Net preliminariuose projektuose turėtų būti paaiškinta, kas bus su gyventojais. Kokios bus nustatytos apsaugos zonos? Dabar parašyta, kad uosto tvora neteršia. O kas bus, jei uosto kompanijos terš? Tie gyventojai, kurie liktų, patektų į žymiai prastesnes gyvenimo sąlygas nei buvo. Prognozuojame, kad turtas nuvertės. Jau dabar mes esame įkaitai“, – guodėsi R.Kapušinskas.

„Klaipėdos uostas nėra vien Klaipėdos problema. Tai visos Lietuvos labai svarbus objektas. Jūs sutinkate, nieko nedaryti taip pat negalime? Tai – įnašai į biudžetą, darbo vietų kūrimas“, – į diskusijas su melnragiškiais leidosi S.Skvernelis.

Ši frazė tuoj pat sukėlė erzelį tarp piketuotojų.

„Kokios darbo vietos? Ar melnragiškiams jos? Mes jau žinome, kad uoste dirba tik dešimt procentų klaipėdiečių. Kokia tikimybė, kad šios bendruomenės žmonės galės tikėtis darbo vietų čia?“ – retoriškai klausė į piketą susirinkusios pagyvenusios moterys.

Paklaustas, ar pajūris yra vertybė ar ne, S.Skvernelis atsakė, kad kažin, ar vien tik pajūrio saugojimu vertėtų remtis.

„Galime jį saugoti tokį, koks jis yra, tačiau neturėti darbo vietų, neturėti pajamų į biudžetą... Nieko neturėti. Aš manau, kad mes turime turėti visas alternatyvas – ir uostą, ir pajūrį. Reikia subalansuoti tuos dalykus“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Gyventojai garsiai nuogąstavo, kad su giliavandenio uosto atsiradimu gali keistis pajūrio linija, uosto plėtra gali daryti įtaką ekologinei situacijai.

„Juk po uosto vartų rekonstrukcijos pasikeitimų buvo. Per dešimtmetį prarasta apie 40 metrų kranto. Jei bus drastiškų pokyčių, smėlio nunešimai gali būti dar didesni. Klaipėdos uosto strateginio plano pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita šių dalykų nesprendžia arba spendžia labai neprofesionaliai“, – akcentavo R.Kapušinskas.

Beje, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prieš kurį laiką raštu buvo kreipęsis į kelias ministerijas su šios ataskaitos kritika.

Meras prašė nepritarti pateiktai ataskaitai ir koncepcijai, kol nebus pakeisti sprendiniai ir ištaisytos klaidos.

„Savivaldybės ir uosto bendrųjų planų koncepcijos turi būti rengiamos kartu, derinant poveikio mastus, tobulinant koncepcijų brėžinius“, – savo rašte dėstė uostamiesčio vadovas.

Meras pastebėjo, kad pateiktoje ataskaitoje sunku susigaudyti net savivaldybės specialistams, rasti tinkamą informaciją 650 puslapių informaciniame prospekte yra sunku, tad paprastiems gyventojams ji gali būti nesuprantama.

Šioje pokalbio vietoje įsikišo aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

„Ji ir negali spręsti. Mes šiuo metu esame strateginio sprendimo priėmimo stadijoje. Šie klausimai, kuriuos keliate, bus atsakyti, kai bus strateginis sprendimas. Tik tuomet, kai atsiranda technologiniai sprendimai, galima paskaičiuoti konkrečius dalykus – smėlio pritekėjimą, problemų sprendimus. Dabar yra tik pamąstymai“, – aiškino K.Navickas.

Išklausęs melnragiškių priekaištus, S.Skvernelis reziumavo, kad teks ieškoti geriausio sprendimo, kuris tenkintų visas ginčo puses.

„Vyriausybė šioje vietoje imsis moderatoriaus vaidmens ir ieškos geriausio sprendimo valstybei, Klaipėdai ir pačiai bendruomenei, galvojant apie kompensacijų mechanizmus žmonėms“, – žadėjo S.Skvernelis.