Teko evakuoti žmones

Kelias savaites Lietuvą merkusios rudeninės liūtys pridarė daug nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir privertė gerokai sunerimti šalia vandens telkinių gyvenančius žmones.

Mažojo Kaimelio, Tauralaukio ir kitų Klaipėdos apylinkių gyventojai prisiminė prieš 12 metų rugpjūtį kilusį potvynį. Tada nuo liūčių patvinusi Dangės upė išsiliejo ir apsėmė gyvenamųjų pastatų pirmus aukštus. Iš namų teko evakuoti apie 30 gyventojų.

Žmonės patyrė daug nuostolių. Dalis užlietų pastatų buvo naujos statybos, o jų savininkams vietoje įkurtuvių teko gelbėtis patiems ir gelbėti savo turtą nuo stichijos.

Kad Dangė pasiektų kritinę ribą ir išsilietų, šį kartą trūko, jog vanduo pakiltų vos 40 centimetrų.

Aplinkos ministerijos Vandens ir žemės gelmių departamento direktorius Irmantas Valūnas pabrėžė, kad šis ruduo puikiai įrodo, jog būtina imtis priemonių, kurios padėtų suvaldyti potvynius, ir taip apsaugoti žmones, jų sveikatą, namus, turtą.

Ypač dabar, kai dėl klimato kaitos vis sunkiau prognozuoti, kada užklups ši stichija. Meteorologai pastebi, jog potvynių priežastimi vis dažniau tampa liūtys.

Ši stichija gali prasidėti ir žiemą, kai vyrauja permainingi orai – šaltį, gausų sniegą staiga pakeičia atodrėkis, lietus. Tokie orai ypač būdingi pajūriui.

Įvertino, kur rizika didžiausia

Devynias savivaldybes, kurių ribose yra labiausiai potvynių alinamos teritorijos, Aplinkos ministerija pakvietė dalyvauti 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonėje „Potvynių rizikos valdymas“. Į apsaugą nuo šios stichijos numatyta investuoti 9,3 mln. eurų.

Pagal šią priemonę finansuojamas naujų pylimų ir sankasų įrengimas, senųjų remontas, aukštinimas, šlaitų tvirtinimas, kelio atitvėrimas nuo vandens, projektavimas.

Teritorijos, kuriose siūloma įgyvendinti apsaugos nuo potvynių priemones, atrinktos vadovaujantis potvynių grėsmės žemėlapiu. Šis parengtas įgyvendinant ES Potvynių direktyvą, kuria siekiama sukurti potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą.

Potvynių grėsmės žemėlapyje išskirtos 56 šalies teritorijos, kur gali įvykti potvynis. 18-ai suteiktas labai aukštas prioritetas. Šios stichijos grėsmė pastarosioms yra didžiausia.

Vadovavosi kriterijais

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas pažymėjo, kad potvynių grėsmės žemėlapį rengė ekspertų grupė. Visos Lietuvos mastu buvo vertintos teritorijos, kokio dydžio yra rizika, kad jas užklups ši stichija. Potvynių grėsmės žemėlapis sudarytas vadovaujantis kriterijais.

Įvertintas vietovės užstatymo tankis, gyventojų skaičius, galimas užliejimo gylis. Įtakos turėjo ir įrengtų priemonių būklė, galimybė atvykti ir išvykti iš teritorijos be specialios įrangos.

Atkreiptas dėmesys ir į teritorijose esančius aplinkai pavojingus bei kultūros paveldo objektus, kokia žala buvo padaryta juos užliejus ir gyventojams, ir aplinkai ankstesnių potvynių metu.

„Teritorijos, kur numatyta aukšta potvynio rizika, kenčia dabar ar yra kentėjusios anksčiau nuo šios stichijos. Daugumoje yra įrengtos apsaugos priemonės, tačiau jų būklė prasta. Nemažą dalį pylimų reikia paaukštinti, sutvirtinti ar kitaip remontuoti“, – komentavo G.Dūdėnas.

Tikslas – gyventojų gerovė

Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis pabrėžė, kad Sanglaudos fondo lėšos prevencinėmis priemonėmis nuo potvynių įdiegti skiriamos ne savivaldybei, o konkrečiai teritorijai ir čia gyvenantiems žmonėms apsaugoti.

Dabar yra numatyta užtikrinti finansavimą pusės teritorijų, kuriose yra didžiausia rizika kilti potvyniui. Jei liks lėšų ar kai kuriose vietose nebus įmanoma įgyvendinti numatytų priemonių, lėšos bus skiriamas kitoms, kur užliejimo rizika taip pat yra labai didelė.

Tarp teritorijų, kuriose numatyta įrengti apsaugos nuo pot-vynių priemones, yra ir prieš 12 metų nuo potvynio stipriai nukentėjęs Mažasis Kaimelis.

Prie Dangės upės, ties čia įsikūrusia sodų bendrija, numatyta įrengti pylimą. Skaičiuojama, kad jis nuo potvynio apsaugotų 20,8 hektaro teritoriją, kurioje gyvena apie 400 žmonių. Preliminariais duomenimis, pylimo prie Dangės statyba atsieitų apie milijoną eurų.

Esamus pylimus paaukštinti ir naujus įrengti numatyta ir Klaipėdos rajone, Svencelės polderyje. Ši priemonė padėtų nuo užliejimo apsaugoti apie 1,160 tūkst. hektaro teritorija, kurioje gyvena 64 žmonės.

Publikacija finansuota Europos socialinio fondo lėšomis