- Ieva Liškevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos tarybos narys Viačeslavas Titovas stojo piestu prieš Adolfo Ramanausko-Vanago dukters siūlymą uostamiestyje įamžinti jos tėvo – Lietuvos partizanų vado – atminimą. Politikas viešai išpeikė šią mintį pareikšdamas, kad A.Ramanauskas-Vanagas išžudė tūkstančius žmonių, todėl Klaipėdoje jo atminimo lentai – ne vieta.
Dukra kreipėsi į merą
Klaipėdos savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje svarstant svarbius miestui klausimus užvirė karštos diskusijos.
Atmosfera dar labiau įkaito prabilus apie planus pagerbti Lietuvos partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą, pakabinant atminimo lentą savivaldybės lėšomis.
Tai padaryti šių metų vasarį Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko paprašė pati Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, A.Ramanausko-Vanago dukra.
Ji siūlė pakabinti atminimo lentą ant buvusio Klaipėdos pedagoginio instituto (dabartinio Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto) pastato S.Neries gatvėje.
Čia A.Ramanauskas-Vanagas studijavo 1937–1939 metais.
Planuojama, kad atminimo lentos gamybai ir pakabinimui prireiktų iki vieno tūkst. eurų.
Pasak A.Ramanauskaitės-Skokauskienės, Klaipėdos pedagoginiame institute prabėgo A.Ramanausko studijų laikas.
Todėl esą būtų prasminga šiais, A.Ramanausko-Vanago vardo metais miestui rasti būdą įamžinti pastatą memorialine lenta.
Juolab kad šiemet minimos ir A.Ramanausko-Vanago šimtosios gimimo metinės.
"Pučia arabus"
Šį partizanų vado dukters norą Lietuvos rusų sąjungos atstovas V.Titovas griežtai užprotestavo.
"Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti žmogų, kurio iniciatyva buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikių piliečių ir vaikų? Aš manau, kad tokių žmonių atminimui ne vieta Klaipėdoje", – pareiškė jis.
"Mes neturime tokios informacijos", – suglumo projektą pristačiusi Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.
V.Titovas, sklaidydamas atsineštus dokumentus, tikino galįs tai įrodyti.
Išgirdęs šiuos žodžius konservatorius Arūnas Barbšys įsiuto.
Esą atminimo lenta A.Ramanauskui-Vanagui – nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio akcentas, dėl kurio neturėtų kilti jokių klausimų.
"Jau "arabus" kažkokius pradėsite pūsti. Skleidžiate dezinformaciją. NKVD-istus ir visokius kitus okupantus, jeigu žudė, tai ir buvo už ką juos žudyti. Čia buvo kova, Lietuvos kova. O kiek lietuvių išžudė, ištrėmė?" – širdo A.Barbšys.
Tačiau V.Titovas laikėsi savo, jo žodžiais, tokiems žmonėms, kurie nenorėjo taikos, Klaipėda – ne vieta.
"Ne veltui kovojo, turbūt teisingai darė", – nenusileido A.Barbšys.
Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius, nesiveldamas į ginčus, paliepė balsuoti.
Be A.Titovo, daugiau prieštaraujančiųjų atminimo lentos atsiradimui, nebuvo.
Kitos rusakalbius klaipėdiečius vienijančio politinės jėgos – Rusų aljanso – atstovas Andrejus Kugmerovas nuo balsavimo susilaikė.
Šis projektas kitą savaitę dar bus svarstomas miesto tarybos posėdžio metu.
V.Titovas turėtų atsakyti?
Klaipėdietis V.Titovas jau seniai garsėja kontroversiškais pasisakymais ir siekiu įteisinti antrąją – rusų – kalbą uostamiestyje
Prieš porą metų politikas visus nustebino tarybos posėdyje pasirodęs su į švarko atlapą įsisegta Georgijaus juostele.
Šį akibrokštą jo kolegos traktavo kaip politinę provokaciją.
Pats V.Titovas aiškino, kad tai jo pagarbos ženklas "Klaipėdą išvadavusiems Raudonosios armijos kariams".
Tąkart uostamiesčio Etikos komisija vienbalsiai nusprendė, kad toks jo elgesys buvo neetiškas.
Maža to, V.Titovas buvo viešai išvadinęs Lietuvą fašistine valstybe ir dėl to sulaukė aršios kritikos.
Uostamiesčio Etikos komisijos narys Vytautas Čepas neabejojo, kad pastarasis V.Titovo išsišokimas peržengė sveiko proto ir moralės ribas, todėl nieko keista, kad A.Barbšys pasikarščiavo.
"Jis (V.Titovas – I.L) gana guvaus proto ir negali kalbėti tokių nesąmonių. Mes gi nerašome depešų Rusijai dėl to, kad joje yra paminklų ar gatvių pavadinimų žmonių vardais, kurie engė, kankino ir šaudė lietuvius. Reikėtų truputį kukliau elgtis ir remtis ne savo fantazija, o istoriniais šaltiniais. A.Ramanausko-Vanago vaidmuo pasipriešinimo judėjime yra nekvestionuojamas. Jeigu gerbiamas V.Titovas jaučiasi Lietuvos piliečiu, tai tegul atitinkamai ir elgiasi. O jeigu išmestu desantininku, tai tokie dalykai turi būti inkriminuojami ir už juos privalu atsakyti", – tvirtino V.Čepas.
"Ne V.Titovui spręsti, kas yra mūsų valstybės didvyriai ir kokie jų nuopelnai. Jeigu jis jaučiasi čia esąs Rusijos piliečiu, tegul rūpinasi rusų pasauliu Rusijoje. Mes svetimų teritorijų neužimame, čia yra mūsų žemė ir mūsų tvarka. Be reikalo nuolaidžiaujame – sisioja tau ant galvos ir sako, kad lietus lyja", – sąmojo nestokojo pašnekovas.
Moralė – ne protezai
Esą didžiausia problema ta, jog patys Klaipėdoje gyvenantys rusai įsitikino save, kad yra skriaudžiami, nors jokios skriaudos nepatiria. Visiems galimybės juk čia lygios.
"Moralė – tai ne dantų protezai, kuriuos įsistatai ir išsiimi, kada nori. Kai kuriems atrodo, kad rusų tautybės žmonės Klaipėdoje yra persekiojami, kad neturi tam tikrų teisių. Jeigu vaidenasi, tai neišmuši iš galvos. O kai paklausi, ko trūksta, neturi, ką pasakyti. Vienintelis rusų kankinimo būdas čia yra tai, kad jiems reikia mokėti kalbėti lietuviškai", – įsitikinęs V.Čepas.
Pati A.Ramanauskaitė-Skokauskienė stebėjosi Klaipėdoje verdančiomis diskusijomis, esą dar nė viename mieste jai nėra tekę išgirsti neigiamų atsiliepimų.
Visos šalies savivaldybės, į kurias ji kreipėsi, mielai sutiko įamžinti tėvo atminimą.
"Komentarų nevadinu ir nelaikau oficialia nuomone, nes kažkokie anonimai drumsti vandenį visada nori prieš valstybę. Partizanai buvo pripažinti laisvės kovotojais, ir tai yra visos valstybės pozicija, o ne vieno tarybos nario", – sakė A.Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Lietuvoje yra daug A.Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo vietų, pavyzdžiui, Alytuje, Lazdijuose, to padaryti taip pat nepamiršo Kauno, Panevėžio bei Vilniaus miestai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis4
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų7
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai5
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba2
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...