Quantcast

Priekulėje žiema iš kiemo varyta trankiai

Priekulėje, kuriai šiemet suteiktas Mažosios Lietuvos kultūros sostinės statusas, žiema iš kiemo varyta trankiai. Šeštadienį miesto gatvėse šurmulį kėlė persirengėliai, vyko šiupinio virimo čempionatas, drąsuoliai galėjo niurktelti į aikštėje pastatytą karštą kubilą, trepsėti vertė energingi muzikantai.

Dalyvavo 15 komandų

Užgavėnių šventė Priekulėje prasidėjo šiupinio virimo čempionatu. Turgaus aikštėje buvo užkurta penkiolika krosnelių. Čempionate dalyvavo 15 komandų.

Virėjai turėjo atvykti iš septynių Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių, tačiau keli negalėjo dėl svarbių priežasčių. Šiupinį virė ir Priekulės seniūnė. Čempionate taip pat dalyvavo aplinkinių miestų ir miestelių komandos, tarp kurių buvo Klaipėdos, Šilutės, Drevernos, Kintų, Derceklių atstovai.

Komandos galėjo šiupinį virti pagal savo receptus arba nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako, kuris yra ištyrinėjęs, kokie šiupiniai būdavo verdami kiekvienoje didesnėje gyvenvietėje, pasiūlytą variantą.

Vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ pirmininkė Raimonda Damulienė pasakojo, kad dauguma dalyvių nusprendė šiupinį virtį pagal savo receptus. Tik keli pasirinko V. Sako pasiūlytą.

Virėjai patiekalus gardino šerniena, stirniena, žuvimi, kiaulės uodegomis. Buvo ir šiupinio be mėsos, kuris puikiai tiko vegetarams.

Išvirė prabangų šiupinį

Šiupiniai virė kelias valandas. Iš viso paruošta virš 200 litrų šio patiekalo, kurį drąsiai ragavo susirinkusieji. 

Likus valandai iki patiekalo paruošimo pabaigos, už dviejų ar daugiau eurų auką kiekvienam buvo duodama lėkštė, šaukštas ir du rauginti agurkai iš statinės. Valgiusieji tikino, kad agurkai buvo labai skanūs.

Norinčių paragauti virėjų paruošto šiupinio buvo labai daug. R. Damulienė apgailestavo, kad jo užteko ne visiems.

„Tikrai nesitikėjome, kad atvyks tiek daug žmonių. Jei būtume numanę, būtų dar daugiau šiupinio išvirę. Labai apgailestaujame, kad taip išėjo“, – tvirtino pirmininkė.

Šiupinius vertino ir geriausią virėją išrinko komisija. R. Damulienė pasakojo, kad patiekalai vertinti pagal tris kriterijus: kvapą, skonį ir kiek jie atitiko to krašto receptus.

V. Sakas tvirtino, kad nugalėjo geriausi virėjai – svečiai iš Labanoro. Jų šiupinys buvo išskirtinis.

„Svečių iš Labanoro išvirtame šiupinyje buvo senųjų lietuvių žirnių – pilkųjų. Taip pat stirnienos, šernienos, elnienos. Tai prabangus ir karališkas šiupinys“, – tvirtino ekspertas.

Aikštėje laukė kubilas

Kol buvo verdami šiupiniai, šventės dalyviams laiko nuobodžiauti nebuvo. Pramogų ir atrakcijų čia netrūko.

Susirinkusieji galėjo pasigrožėti įspūdingai pasipuošusiais persirengėliais. Pastarieji ne tik kėlė šurmulį aikštėje, bet ir miestelio gatvėse.

Dauguma buvo pasipuošę tradiciniais Užgavėnių personažais: raganomis, velniais, daktarais. Persirengėliai kalbino praeivius, smalsiai juos stebinčius šalia gatvės esančių įstaigų darbuotojus.

Visus linksmino muzikantai, surengtos įvairios varžytuvės. Gausus būrys žmonių stojo į ratelį.

Didelio dėmesio sulaukė mugė, kurioje buvo galima įsigyti tautodailininkų dirbinių, vietos „gaspadorių“ produkcijos.

Drąsiausiems buvo siūloma niurktelti į kubilą, kurio vandens temperatūra siekė 40–45 laipsnius šilumos. Tokiai pramogai pasiryžo ne visi.

Svečiams dovanojo po Morę

Vaikų laukė batutų kambarys, kuris buvo įrengtas Priekulės kultūros centro salėje. Mažieji buvo kviečiami pajodinėti poniu.

Šventei dirigavo dvi vedančiosios. Viena kalbėjo lietuvininkų tarme, kita – žemaitiškai. Buvo galima išgirsti daugelio pamirštų ar iš vis negirdėtų senųjų žodžių.

Į šiupinio čempionatą atvykusiems svečiams priekuliškiai padovanojo po Morę. O Priekulėje pagal senąsias šišioniškių tradicijas buvo sudegintas kelmas.

„Šišioniškiai visada per Užgavėnes degindavo kelmą priešingai nei Didžiojoje Lietuvoje. Laikėmės šios tradicijos. Padovanojome svečiams Mores, kad parsivežtų namo ir sudegintą“, – pasakojo R. Damulienė.

Mažojoje Lietuvoje priešingai nei Didžiojoje per Užgavėnes buvo verdamas šiupinys, o ne kepami riebūs blynai. Šiupinys – tai košė, kuri skirtingose regionuose verdama pagal skirtingus receptus.

Priekulėje šis patiekalas buvo verdamas iš rainųjų žirnių, pupelių, perlinių kruopų, daržovių, kiaulės knyslės ar uodegos, Drevernoje – su stinta.

Šiemet Mažąja kultūros sostine pripažinta Priekulė šiupinio virimo čempionatą surengė, kadangi norėjo pabrėžti regiono etnografinį išskirtinumą.

Respublikinis renginys

Pirmą kartą šiupinio čempionatą organizavę priekuliškiai džiaugėsi, kad pirmas blynas neprisvilo. Norima, kad šis renginys taptų tradiciniu.

„Renginys tapo respublikiniu. Sulaukėme labai daug svečių. Atvyko daugumos Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių atstovai. Trys negalėjo apsilankyti dėl svarių priežasčių. Tikrai nesitikėjome, kad sulauksime tokio susidomėjimo“, – tvirtino R. Damulienė.

Pirmininkė pabrėžė, kad prie čempionato organizavimo prisidėjo daug priekuliškių – 13 komandų, kurias sudarė 120 žmonių.

„Vienas žmogus tokio renginio nesuorganizuos“, – teigė R. Damulienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

LABANORAS

LABANORAS portretas
TEGYVUOJA

Pozityvo

Pozityvo portretas
Kas labai norejo, tam ir užteko...išmokime pasidžiaugti!

Ilo

Ilo portretas
Suorganizavo gražią šventę, paskelbė visom priemonėm ir išvirė žaislinį kiekį. Juk reikėjo bent už pinigus pardavinėt, kad galėtumėm bent paragaut...
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių