Quantcast

Aplinkos ministras: pinigai už apsilankymą parkuose bus panaudoti parkams (interviu)

  • Teksto dydis:

Ketvirtadienį portale svečiavosi aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, atsakęs į skaitytojų klausimus apie daugiabučių renovaciją, baudas pažeidėjams, oro užterštumą. Be kita ko, ministras užtikrino, kad regioniniuose parkuose už lankytojo bilietą surinktos lėšos bus skirtos būtent toms teritorijoms tvarkyti, gerinti jų infrastruktūrą.

Ketvirtadienį portale svečiavosi aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, atsakęs į skaitytojų klausimus apie daugiabučių renovaciją, baudas pažeidėjams, oro užterštumą. Be kita ko, ministras užtikrino, kad regioniniuose parkuose už lankytojo bilietą surinktos lėšos bus skirtos būtent toms teritorijoms tvarkyti, gerinti jų infrastruktūrą.

– Kam bus panaudotos surinktos lėšos lankantis regioniniuose parkuose, ar manote, jog žmonės mokės savanorišką mokestį?

– Už lankytojo bilietą surinkti pinigai tikrai bus išleisti siekiant pagerinti infrastruktūrą. Praėjusiais metais Aukštaitijos nacionaliniame parke žmonės suaukojo 40 tūkst. litų. Iš šių pinigų buvo pastatytos naujos šiukšliadėžės, sutvarkyta aplinka. Ši praktika džiugina ir nuteikia teigiamai.

– Kokioje stadijoje yra tilto per Kuršių marias projektas?

– Dėl tilto projekto per Kuršių marias dar nėra buvę rimtų kalbų ir manau, kad tilto nebus. Tunelio idėja kol kas yra tiktai idėja, tačiau jeigu bus nuspręsta, kad reikia – bus tunelis.

– Kodėl Lietuvos didmiesčiuose masiškai kertami medžiai?

– Pasitaiko, jog įgyvendinat projektus reikia iškirsti medžius. Tai sprendžia miesto ekologai. Medžiai negali būti kertami savavališkai. Vietoj vieno kirsto, turi būti pasodinti trys nauji. Iš ministerijos tam yra skiriamas dėmesys.

– Kaip siūlote spręsti oro užterštumo problemą didžiuosiuose Lietuvos miestuose?

– Iš ES paramos fondų bus skirta lėšų didiesiems šalies miestams. Gyventojai taip pat turi laikytis taisyklių. Esant šiltam orui, kai nėra vėjo reiktų daugiau naudotis viešuoju transportu, dviračiais, o ne sėsti prie automobilio vairo. Gatves prižiūrinčios įmonės turėtų atlikti savo darbą efektyviau, jas laistyti, valyti.

– Ar tikrai vėjo jėgainių jūroje idėja nėra plėtojama norint apsaugoti jūros gyvūniją?

– Vėjo jėgainių jūroje idėja kol kas neplėtojama daugiau dėl ekonominių sumetimų. Jėgainių parkas jūroje kainuoja dvigubai daugiau. Planuojama, kad parkas ateityje tikrai atsiras. Asmeniškai manau, kad nereiktų apstatyti priekrantės. Dėl gyvūnijos problemų neturėtų iškilti, nes paukščiai ir žuvys migruoja.

– Ar planuojate inicijuoti administracinę atsakomybę žmonėms, kurie šiukšlina ?

– Taip, už šiukšlinimą turi būti taip pat baudžiama. Baudos dydis priklausytų nuo padarytos žalos aplinkai ir gamtai.

– Kokiu telefono numeriu skambinti, norint pranešti apie medžių žalojimą, žolės deginimą, miško dangos gadinimą, brakonierius?

– Telefono numeriu 112 galima pranešti apie bet kokį kenkimą gamtai ir aplinkai. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai labai greitai perduoda informaciją gamtos inspektoriams, kurie į įvykio vietą atvyksta labai greitai.

– Ar neketinate padidinti gamtos apsaugos inspektorių skaičių, pakelti baudas brakonieriams?

–Aplinkos apsaugos inspektorių skaičius tikrai didės, yra daroma reforma. Per metus turėtume priimti apie šimtą papildomų darbuotojų. Baudos už brakonieriavimą ir taip yra didelės. Nepaisant to, pažeidėjas privalo sumokėti didelę sumą už padarytą žalą gamtai.

– Kodėl prie vandens telkinių dar yra tvorų? Ar situacija stebima?

– Teritorijų savininkai privalo padaryti priėjimą. Matyt, aplinkos apsaugos departamento specialistai nepadarė savo darbo iki galo, turės pasitaisyti. Priekrantės yra nuolat stebimos ir tikrinamos. Nuolatos ieškomi sklypų savininkai, jiems siunčiami įspėjimai ir baudos.

– Ar vaistinės privalo priimti pasenusius vaistus?

– Visos vaistinės privalo priimti pasenusius medikamentus. Labai sveikintinas pavyzdys tų piliečių, kurie vaistus priduoda į vaistines, o ne išmeta.  

– Kur išmesti senas automobilių padangas?

– Anksčiau padangas degindavo įmonė „Akmenės cementas“, tačiau dabar jų nepriima. Tikiuosi, kad ateityje šią problemą išspręsime. Beje, padangų parduotuvės ir automobilių servisai privalo priimti iki penkių vienetų, kai padangos yra perkamos ar keičiamos.

Kodėl vykdoma daugiabučio renovacija ir yra parenkamas pats brangiausias projektas, nors dalis namo gyventojų tam nepritaria?

– Bendrija gali nuspręsti, kad reikia didesnio gyventojų procento priimant atitinkamus sprendimus. Mažuma negali pakeisti daugumos nuomonės, gyventojai turi patys susitarti. Renovacijos projektai yra efektyvūs ir atsiperkantys. Laimi tie, kurie susitvarko, investuoja ne tik į energiją taupančias priemones, bet ir į visą paslaugų kompleksą. Skatiname tuos, kurie nori įsirengti saulės kolektorius. Vienu metu įgyvendiname apie 900 projektų, tačiau norint pagreitinti procesą, reiktų daugiau statybininkų, kurių šalyje trūksta. Renovacija pradeda atsipirkinėti jau pirmaisiais metais, gyventojai gauna perpus mažesnes sąskaitas. Šiauliuose, Birštone, Utenoje vykdome kvartalinę renovaciją. Vienu metu tvarkome visą kvartalą, tai yra labai efektyvu.

Dėkoju už klausimus ir rūpestį aplinkai. Tikiu, kad bendromis jėgomis pasieksime, tai jog mūsų gyvenamoji aplinka bus švari, graži ir tik gerės.

Visą pokalbį su aplinkos ministru K. Trečioku skaitykite čia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kam

Kam portretas
čia vaizduot kad yra atvažiavęs?Puikiausiai gali sėdėti kabinete ir raštu laikraščiui atsakinėti į gyventojų klausimus

taigi

taigi portretas
Greitai reikės susimokėti ,kad gimei ir gyveni Lietuvoje.

to to qx

to to qx portretas
Pamirštate, kad mes mokame pačius didžiausius nuo pajamų mokesčius ES, taigi už tuos pinigus viską ir tvarkykite. Jei pinigų trūksta tai netvarkykite. Natūralus miškas taip pat yra gražu. Iš tos rinkliavos realiai bus tik algos kasininkams ir nieko daugiau.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių